„Didžiausia šventė – švenčių laukimas! O jei dar fotoobjektyvo pagalba pavyksta pagauti trumpam įspėjamai pasibeldusio šaltuko šerkšną – supranti: Naujieji jau pakeliui!“, – rašo kūrėja Odilė Norvilaitė-Bytautienė ir dalijasi savo eilėmis.
Vėl metų kryžkelėj –
Sustosi
Gal pasimelsi
Gal žegnosies
Gal džiaugsies praetim
Spalvinga ar juoda
Jau nesvarbi tamsos spalva
Atėjo laikas pailsėti
Vienumoje prie žvakių patylėti
Minėti sielos gilumoj
Pagarbinti brangius
Praėjusius metus
Išėjusius, sugrižusius, kaltus
Atleisi sau ir mylimiems
Išdeginsi širdimi
Jausmais tikėsi
Įžiebsi viltimi
Dar galingiau,
Mylėsi….vis mylėsi…
Naujieji pakeliui
Sunkiasi ryto lašaiKapsi po vieną
Lyg laikrodžio strėlės
Po debesimis aukštai
Laimės žvaigždės sužibo
Primenant vėlei
Jūros ošimui į krantą
Nenustojant banguoti –
Šaukiasi pieno puta
Naujųjų metų žirgai
Grafo karieton antai pabalnoti
Sergi liūtas vartus
Šimtmetį kitą vis mini
Kadais buvo, gyveno
Statė, svajojo, augino…
Žengiam pro šalį …
Šventės užtinka ūmai
Tą vienintelį vakarą tamsų
Nušvinta veidai
Numeta nuovargį rūstų
Muturą pilkos kasdienybės
Išsilukštena viltis –
Akys pakyla aukštai
Šypsenos, liejas šampanas
Salvės ir juokas
Linkim vienas kitam
Net ir pirmam sutiktam:
Meilės, sveikatos, sėkmės ir
stiprybės!
Odilė Norvilaitė-Bytautienė
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.