Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Lietuvos sveikatos sistemoje gali įsigalioti vienas jautriausių pastarojo meto pokyčių regionams – nauja tvarka, pagal kurią bus sprendžiama, kokiomis sąlygomis rajonų ligoninėse galės būti išsaugoti Vaikų ligų skyriai. Kas laukia Šilutės ligoninės Vaikų skyriaus, kuriame kasmet gydoma 700 – 800 vaikų?
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ketina patvirtinti tvarką, kuri nuo liepos 1-os nustatys, kokiais atvejais galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai rajonų ligoninėse.
Iki to laiko ministerija žada rasti bendrą sprendimą su savivaldybėmis, ligoninių vadovais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.
Kol kas kalbama ne apie visiškai užbaigtą reformą. Kalbama apie tvarką, kuri dar derinama, tačiau jau aiškėja pagrindinės jos kryptys.
Siūlomi du modeliai
Nuo liepos 1 dienos ne visose rajonų ligoninėse būtinai turės likti klasikiniai stacionarūs Vaikų ligų skyriai. Ministerijos siūloma logika remiasi tuo, kad dėl demografinių pokyčių, mažesnio vaikų skaičiaus ir sudėtingo finansavimo kai kuriuose rajonuose išlaikyti pilnavertį vaikų skyrių darosi vis sunkiau.
Vietoje vieno modelio siūlomos dvi alternatyvos.
Pirmoji – vadinamasis lankstus pediatrinių paslaugų modelis. Pagal jį skubios pagalbos priėmimo skyriuje dirbtų pediatras, veiktų stebėjimo palata ir vaikų dienos stacionaras, kuris dirbtų 14 valandų per parą. Jei vaikui prireiktų sudėtingesnės ar ilgesnės stacionarinės pagalbos, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba jį pervežtų į vieną iš dešimties regionų centrų ligoninių.
Antroji alternatyva – palikti stacionarų Vaikų ligų skyrių. Ministrė sako, kad ir toks modelis bus galimas, jei ligoninė pasirinks jį vietoje lankstaus modelio. Kitaip tariant, bent pagal dabar viešai aptariamą kryptį, nuo liepos 1 dienos regionų ligoninėms bus siūloma ne viena privaloma schema, o pasirinkimas.
Ką tai reikštų šeimoms?
Teigiama, kad gali keistis pati pagalbos forma. Jei ligoninė pasirinks lankstų modelį, vaikas ir toliau galės būti apžiūrėtas pediatro, gauti skubią pagalbą, būti stebimas, o kai kuriais atvejais gydomas dienos stacionare. Vis dėlto ilgesnis gulėjimas vietoje jau gali nebelikti įprasta paslauga.
Tai reiškia, kad daliai šeimų gali padaugėti atvejų, kai dėl rimtesnės būklės vaiką teks vežti ar pervežti į regiono centro ligoninę. Ministerija šį modelį vadina ekonomiškai ir finansiškai gyvybingu, tačiau rajonų ligoninės ir savivaldybių atstovai perspėja, kad žmonėms svarbi ne tik formali paslaugos egzistavimo schema, bet ir realus prieinamumas vietoje.
Tai reiškia, kad skubi pagalba vaikams rajonuose turėtų likti, tačiau ne kiekvienoje ligoninėje ji būtinai reikš galimybę vaiką guldyti į tradicinį Vaikų ligų skyrių kelioms dienoms ar ilgiau.
Diskusijos dėl kriterijų
Ginčas kyla dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kur skyrių išlaikyti, o kur pereiti prie lankstesnio modelio.
Viešai nuskambėjo 40 tūkst. gyventojų kriterijus, kurį dalis savivaldybių sukritikavo kaip nepakankamai aiškų ir ne visada teisingą.
Pati ministrė teigia, kad 40 tūkst. gyventojų riba yra tik vienas iš demografinių kriterijų, o ne vienintelis sprendimo pagrindas. Ji nurodė, kad vaikų ligų skyriai tikrai turėtų išlikti visų dešimties apskričių centrų ligoninėse, o tai reiškia, kad bent regionų centruose pediatrijos stacionaro išsaugojimas laikomas iš esmės apsispręstu dalyku.
O kas laukia Šilutės ligoninės Vaikų skyriaus?
Į šį klausimą atsakė vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.
Pasak jo, šiuo metu galutinių Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų dėl Vaikų ligų skyriaus nėra – kol kas svarstomi teisės aktų projektai ir įvairūs galimi paslaugų organizavimo modeliai.
Tiek Šilutės ligoninė, tiek Šilutės rajono savivaldybė laikosi aiškios pozicijos: kaip ir didžiųjų miestų gyventojai, taip ir Šilutės rajono žmonės turėtų gauti savalaikes asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl siekiama išsaugoti Vaikų ligų skyrių ir užtikrinti, kad paslaugos vaikams būtų teikiamos kaip ir iki šiol.
Šilutės ligoninė: infrastruktūra ir specialistai yra
Pasak A. Starkaus, Šilutės ligoninėje vaikų ligų paslaugoms yra reikalinga infrastruktūra bei specialistai. Šiuo metu čia dirba penki vaikų ligų gydytojo licenciją turintys gydytojai, kurie papildomai turi vaikų pulmonologo, vaikų endokrinologo, vaikų neonatologo ir raidos specialisto licencijas.
Kasmet skyriuje gydoma daugiau kaip 700 vaikų, todėl, ligoninės vertinimu, tokio skyriaus atsisakymas regione nebūtų racionalus sprendimas.
Pabrėžiama ir tai, kad stacionarinių vaikų ligų paslaugų teikimas Šilutėje užtikrina savalaikį ir prieinamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą ne tik rajono gyventojams, bet ir vasaros sezono metu į regioną atvykstančių šeimų vaikams.
Vertinant regiono specifiką svarbūs ir geografiniai aspektai – dideli atstumai iki kitų gydymo įstaigų, kaimiškas savivaldybės pobūdis bei sudėtingesnis pacientų transportavimo užtikrinimas skubiais atvejais.
Savivaldybės duomenimis, deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius viršija 40,5 tūkstančio, todėl sprendžiant dėl paslaugų tinklo svarbu vertinti ne tik formalią statistiką, bet ir realų paslaugų poreikį regione.
Pokyčiai gali paliesti ir kitas paslaugas
Nors dabar daugiausia kalbama apie Vaikų ligų skyrius, rajonų ligoninės perspėja, kad vien tuo viskas nesibaigia. Jau kalbama ir apie intensyviosios terapijos, chirurgijos bei akušerijos paslaugų ateitį.
Pati ministrė yra pripažinusi, kad chirurginių paslaugų kriterijai rajonų ligoninėse taip pat peržiūrimi ir turėtų būti nustatyti iki liepos. Tai reiškia, kad 2026 metų liepos 1 diena gali tapti ne vien pediatrijos, o platesnės regioninių ligoninių pertvarkos riba.
Viešojoje erdvėje girdima ir Prezidentūros pozicija, kad regionuose veikiančius vaikų ligų skyrius reikėtų ne naikinti, o papildomai remti. Tikimasi, kad priimant galutinius sprendimus bus atsižvelgta į realų paslaugų poreikį regione bei pacientų interesus.
Kalbant apie intensyviosios terapijos paslaugas, šiuo metu taip pat laukiama galutinių ministerijos sprendimų dėl reikalavimų regioninėms ligoninėms, nepatekusioms į intensyviosios terapijos paslaugų klasterį.
Anot A. Starkaus, Šilutės ligoninėje Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius yra viena svarbiausių ligoninės grandžių, nuo kurios tiesiogiai priklauso kitų stacionarinių paslaugų užtikrinimas, įskaitant chirurgijos bei vaikų ligų paslaugas.
Šilutės rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja diskusijose dėl regioninių sveikatos priežiūros paslaugų ateities ir siekia, kad gyventojams svarbios paslaugos Šilutėje būtų išsaugotos. Pasak ligoninės vadovo, jaučiamas aiškus savivaldybės vadovybės rūpestis dėl gyventojams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo bei tvirta pozicija dėl Vaikų ligų ir kitų stacionarinių paslaugų išlaikymo Šilutės ligoninėje.
Lijana Lekavičienė