Vasarą plunksnas keičiančios gulbės Kuršių mariose stokoja ramybės ir maisto

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkai, atlikę mokslinius vandens augalijos ir gulbių nebylių tyrimus Kuršių mariose, nustatė, kad augalais mintančios gulbės nebylės gali naudoti tik pusę maitinimuisi tinkamų buveinių. To priežastis – intensyvi laivyba ir pramoginės veiklos sekliose Kuršių marių vietose.

Vasaros mėnesiais Kuršių mariose intensyviai vyksta ne tik reguliari laivyba, bet ir organizuojamos pramoginės veiklos, pvz., poilsiautojai gaudo vėją vėjo aitvarais. Šioms pramogoms tinkamos yra seklios vietos, tokiose vietose paprastai gausu vandens augalų ir jais besimaitinančių vandens paukščių.

Apie laivybos ir rekreacinių veiklų poveikį vandens paukščių elgsenai dar mažai žinoma. Kuršių marios pasižymi didele vandens sparnuočių gausa ir įvairove, tačiau vietose, kur žmogaus veiklos ir paukščių buveinės sutampa, paukščių baidymas gali būti gana stiprus. Dar didesnis baidymo (arba trikdymo) poveikis tikėtinas antroje vasaros pusėje, kuomet daugelis vandens paukščių keičia plunksnas, todėl negali skristi ir dėl to yra labai pažeidžiami.

KU JTI mokslininkai, derindami paukščių stebėseną, vandens augalijos tyrimus bei iš sužymėtų gulbių nebylių siųstuvų gaunamus duomenis, tyrė, kaip gulbės mitybai naudoja vandens augalijos buveines. Vyr. mokslo darbuotojas Martynas Bučas teigia, kad svarbiausios gulbių mitybos teritorijos yra seklios iki 1 metro gylio vietos su tankia, panirusia augalija, kurioje vyrauja maurabraginiai dumbliai ir plūdės. Gulbės kiek mažiau mitybai naudojo plačialapių plūdžių sąžalynus, esančius 1–2 metrų gylyje.

Apibendrinti tyrimų rezultatai parodė, kad Kuršių mariose gulbės nebylės naudoja tik pusę maitinimuisi tinkamų buveinių plotų. Iš didelės dalies mitybai tinkamų teritorijų paukščiai yra išstumiami jėgos aitvarų bei laivybos. Vyr. mokslo darbuotoja Rasa Morkūnė pabrėžia, kad gulbės ypač jautriu neskraidymo laikotarpiu vengia žmonių, jautriai reaguoja į vizualinius trikdžius tokius, kaip laivai ar vėjo aitvarai. Aukštai pakeltus ir ryškius aitvarus paukščiai mato iš labai toli ir šalinasi iš teritorijos arba slepiasi mitybai prastose buveinėse. Nustatyta, kad negalinčios skristi gulbės vasaros antroje pusėje apie mėnesį laiko dienomis daugiausiai tiesiog slepiasi nendrynuose, kad išvengtų bet kokio galimo kontakto su žmonių veiklomis. Dėl to paukščiai dienos metu neturi galimybės maitintis jiems tinkamiausiose buveinėse ir į jas išplaukia tik jau sutemus.

KU lektorius Julius Morkūnas sako, jog siekiant efektyviai apsaugoti paukščius ir jų buveines, būtina ir toliau tirti bei suprasti paukščių elgseną, ypač žmogaus veiklos trikdymo sąlygomis. Tik taip galėtume užtikrinti saugių ir pakankamo dydžio mitybai tinkamų buveinių prieinamumą paukščiams. Todėl rekreacinės ir kitokios sparnuočių gyvenimą trikdančios žmogaus veiklos turėtų vykti pakankamu atstumu nuo jiems svarbių buveinių, o nesant tyrimų ir duomenų, prevenciškai reikėtų taikyti dar didesnes apsaugos zonas, kol bus atlikti patikimi tyrimai.

Jti.ku.lt