Potvynis iš pamario nesitraukia

Artimiausiu metu meteorologai pamario gyventojams sausesnio gyvenimo nežada, numatomas vandens lygio svyravimas. Stichinis vandens lygis tebestebimas Minijoje ties Priekule, Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne.

Potvynis.
R. Lekavičiaus nuotr.

Trečiadienis pamario ugniagesiams buvo darbingas ir labai šlapias. Net kelis kartus skubėta į pagalbą dėl žiemos potvynio krečiamų eibių.

Dėl vieno dar labai laimingai pasibaigusio įvykio save kaltinti gali tik pats jame nukentėjęs asmuo.

Šilutės rajono gyventojas tikėjosi, kad jo automobilis gali įveikti kelią, kuriuo eismas dėl potvynio uždraustas.

Apie 7.07 val. ugniagesiai iškviesti į Sakūčių kaimą. Apsemtu Tilto gatvės ruožu važiavusį „Peugeot“ pradėjo nešti stipri vandens srovė.

Atvykus gelbėtojams, jis jau buvo dalinai nuneštas nuo kelio ir pusiau apsemtas vandeniu.

Ugniagesiai vairuotoją iškėlė iš „Peugeot“ į savo tarnybinį automobilį. Apsemta mašina iš vandens į sausumą apie pusantro kilometro tempta panaudojus buksyravimo lyną.

Klaipėdos rajono ugniagesiai trečiadienį kviesti į Priekulę ir Žiaukų kaimą. Teko siurbti vandenį iš apsemtų namų rūsių.

Šiandien ir rytoj Lietuvoje toliau lis. Vakar šalyje stebėtas 1-94 cm vandens lygio kilimas. Vakarinėje / pietvakarinėje dalyje vietomis 1-77 cm kritimas.

Klaipėdos rajono savivaldybė praneša, kad dar per šventes kilęs Minijos upės vandens lygis trečiadienį pamažu slūgo.

Sudėtingiausia situacija išlieka Priekulės seniūnijoje. Čia vis dar vietomis apsemti keliai ir kai kurios sodybos, per šventes teko evakuoti vieną asmenį, tačiau pylimai vandenį sulaiko.

Savivaldybė ateityje planuoja imtis kompleksinių sprendinių, nes prognozuojama, kad potvynių ateityje tik daugės ir jie gali būti dar ekstremalesni.

Pastebima, nors šį kartą potvynis ne toks kaip lapkričio mėnesį – vandens lygis žemesnis, tačiau situacija kai kur sudėtingesnė. Tai lemia tiek kitoks vandens pasiskirstymas, tiek vėjo kryptis.

Minijos, Agluonos upės išsiliejusios į pievas, grioviai pilni vandens, vanduo dėl vėjo eina atgal iš marių, todėl jam sunkiau nubėgti.

Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, reikia imtis kompleksinių sprendinių, nes potvynių ateityje tikrai nemažės.

„Prieš kokius 30 metų Klaipėdos rajono teritorija tikrai nebuvo taip stipriai urbanizuota. Anksčiau jei ir iškrisdavo ekstremalus kiekis kritulių, vandens sugeriamumas buvo daug didesnis – buvo daug atvirų pievų, mažai statinių.

Dabar turime daug kiemų, trinkelių, plačių stogų, vanduo nespėja susigerti, labai greitai patenka į upes ir pakelia jų lygį.

Ir dabar pritrūksta vos kelių centimetrų, kad vanduo prasiveržtų pro pylimus. Jau dabar yra rengiamas paviršinių nuotekų specialusis planas, kuriame nemažą dėmesį skirsime ir potvynių valdymui, taip pat žiūrėsime, ką galime padaryti, koreguodami bendruosius planus dėl statybų užliejamose teritorijose, galbūt galime nustatyti tam tikrus reikalavimus statytojams, pavyzdžiui, vietoj trinkelių kloti korius ar ieškoti kitų būdų.

Planuojame peržiūrėti bei numatyti vietas, kur dar reikia įrengti pylimus palei upes, kad potvynių žala būtų kuo mažesnė. Manau, kad šią potvynių problemą jau turime spręsti nebe vieni, nes esame Lietuvos žemumoje, kur subėga visas šalies kritulių perteklius, tad prašysime pagalbos ir kitų institucijų”, – sakė B. Markauskas.

Šiuo metu Klaipėdos rajone tarnybos darbuojasi išsijuosusios – pumpuojamas vanduo, valomos pralaidos.

Vis dėlto dalis vairuotojų nepaiso įspėjamųjų kelio ženklų dėl apsemto kelio, ypač vedančio į Šilutę, ir vis tiek rizikuoja juo važiuodami. Dėl to apsemiami automobiliai, pametami jų numeriai.

Specialistus džiugina tai, kad visur dar laiko pylimai, vanduo nebėga per viršų, nesisunkia per ankstesnį potvynį pažeistas vietas, kurios jau sutvarkytos.

Vilhelmo kanalas taip pat dar priima vandenį, Lankupių šliuzo galerijos atidarytos, tad situacija čia kontroliuojama.

Darius ČiužauskasVE.LT