Tik išeik per kiemo vartus ir atsidursi kitame pasaulyje. Na, tas pasaulis nėra jau taip nepažįstamas, jei sukiojiesi aplink ar ryžtiesi pasidairyti po kitas, netolimas, vietoves, anksčiau sakydavo „parapijas“. Įdomu, smalsu, naudinga. Kaip šiomis vilionėmis naudojasi Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ smalsuoliai? Štai turiu 2025 metų literatų veiklos išklotinę; pasidairykime, ką jie veikia, perėję standartinę uždaro būrelio ribą.
Pirmiausia rūpėjo pasižymėti išskirtinius 2025-uosius metus. Sausio 23 d. pavadinome M. K. Čiurlionio metų atidarymu. Pasirinkome prisiminimų ir laiškų Sofijai Kymantaitei Čiurlionienei skaitymą (N. Ivaščenko), iliustruojant skaidrėmis, poezijos tekstais (eilėraščius ir haiku M. K. Čiurlioniui paskyrė B. Morkevičienė, V. Tarozienė, A. Sapronaitienė). Vakarą viešojoje bibliotekoje paįvairino miesto gimnazijų skaitovai ir šokėjai, muzikavo „Ramytės“ (vadovė G. Pocienė) kanklininkės ir Šilutės meno mokyklos jaunieji pianistai (mokytoja Liudmila Tunaitienė).
Kovo 10-ąją poetui Justinui Marcinkevičiui būtų sukakę 95-eri. Prisiminėme poeto gyvenimo kelią, 
asmenybę, dalinomės buvusių susitikimų su poetu prisiminimais. Nekasdieniškai apie poeto vaidmenį Lietuvos gyvenime gali priminti Z. Kuzminskaitė, pasakojimą iliustruodama atmintinai išmoktais poeto eilėraščiais.
Grupė vėdryniečių kovo 13-ąją lankėsi Inkaklių bibliotekoje, kur t. p. prisiminė J. Marcinkevičiaus jubiliejų, deklamavo jo ir savos kūrybos eilėraščius.
O paskui priartėjo ir Knygnešių diena, kurią jau dvidešimtą kartą mini Švėkšnos „Tėviškės“ draugija. Ne pirmą kartą knygnešių šventėje dalyvaujame ir mes, „Vėdryno“ literatės.
Kažkaip tvarkingai pasiskirsto viešnagės ir susitikimai su bičiuliais literatais iš kitų rajonų ir miestų klubų. Mezgasi graži draugystė su Rietavo trečiojo amžiaus universiteto literatų klubu „Šviesa“. Visada miela svečiuotis Pagėgiuose. Šiemet 21-sis poezijos pavasaris tiesiog pražydo gėlėmis, spalvomis ir poetinėmis eilėmis. O pavasario lygiadienį paminėti į Kauną rinkosi literatai iš visos Lietuvos, net nuostabu, koks didelis žodžio virtuozų būrys. Tuo įsitikini, klausydamasis tiek poezijos, tiek prozos tekstų. Džiaugdamiesi paminėjome jubiliejines bičiulių sukaktis, plojome „Lygiadienio giesmės“ 2025 m. nugalėtojams, nelengva buvo išsiskirstyti iš suneštinių vaišių, kur tarpusavyje dalinomės naujais sumanymais, planais ir gerumu, kurį skleidė bendra šventės atmosfera.
Kartais kitų klubų nariai svečiuojasi ir pas mus. Balandžio 3 d. F. Bajoraičio bibliotekoje buvo pristatyta Dalios Griškevičienės knyga „Dedikacijos“ su prasmingomis Violetos Astrauskienės iliustracijomis. Štai kaip įdomiai mezgasi literatūros bičiulių draugystė ir bendradarbiavimas – išties nėra stipresnio ryšio pasaulyje, kaip žmogaus su žmogumi, patikslinkime: bendraminčių.
Didelis traukos centras yra Švėkšnos literatūrinė bendruomenė. Į jos organizuojamus „Poezijos pavasarėlius“ iš tiesų susirenka daugybė svečių iš gretimų ir tolimesnių rajonų. Susitikti su draugais, pasidalinti naujausia kūryba visada esame laukiami Agluonėnuose, Gargždų Jono Lankučio bibliotekos iniciatyva rengiamuose susitikimuose.
Labai miela, kad mūsų sambūrio literatai yra kviečiami į rajono bibliotekas. Jau minėjau popietę Inkakliuose, o balandžio 26-ąją svečiavomės Traksėdžiuose. Visada miela pasibūti Rusnės, Pašyšių, Grabupių bibliotekose. Susitikimai su bendraminčiais, knygų skaitytojais, vietos menininkais, visada palieka gilų įspūdį, kad lietuviai iš tiesų yra labai kūrybinga tauta. Savaime aišku, kad į tokius susitikimus nevykstame lyg svečiai stebėtojai. Stengiamės papasakoti ir apie savo veiklą: darbus ir šventes, paskaityti savo kūrybos, pasidalinti knygomis. Malonu, kad jau turime net penkias bendras knygas, dalinasi savo knygomis ir atskiri autoriai – juk malonu, kad kitame Lietuvos krašte yra kas atsiverčia šilutiškių knygą ir susipažįsta su mūsų krašto aktualijomis, požiūriu į laikmetį, gali pasigėrėti išskirtine gamta, papročiais ir šventėmis. O tų dalykų mums nereikia perrašinėti iš knygų, nes beveik visas kalendorines šventes, prisimindami senovinius papročius, atgaiviname savo susirinkimuose: ir metų lygiadienius, ir šienapjūtes, ypač pamėgta rugiapjūtė, Joninės ir Žolinė, o kur dar Sekminės ir kt.
Šiais metais nuspalvinti organizuojamus renginius mums padeda, kaip jau užsiminiau, miesto mokyklų gimnazistai, muzikantai, skaitovai. Nepakartojamai jaudinantys yra jaunųjų Meno mokyklos muzantų atliekami kūriniai, derantys su tematine visuma. Turime viltį, kad jaunoji karta taip pamils ir grožinę literatūrą, ir kūrybą. Jau turime ne vieną vyresniųjų klasių mokinį, bandantį tai daryti.
Vėdryniečių individualios knygos, kurių esame išleidusios keturiolika, ir penkios knygos kartu su bendraautoriais yra iškeliavusios ne tik į Klaipėdą, Tauragę, Skaudvilę, Agluonėnus, Kalvariją, Kauną, Radviliškį, Kelmę, Plungę, Mažeikius, bet ir Airiją, Norvegiją, Angliją, net tolimąją Ameriką.
Esame šešių respublikinių ir tarptautinių almanachų bendraautorės. Beje, dar privalau pridurti, kad mūsų sambūrio nariai savo kūrybą spausdina Lietuvos kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros mėnesiniame laikraštyje „Gintaro gimtinė“, „Šilokarčemos“ laikraščio literatūriniame puslapyje „Žodžio šviesoje“ bei elektroniniuose „Šilainės krašto“ ir „Pamario“ laikraščiuose.
Na ir paskutiniai mūsų darbai. Tai mūsų ir mūsų bičiulių kūrybos rinktinės „Po paukščių keliu“ sutiktuvės bei Anciaus M. Murray knygos „Nepaprasta Džono ir Adelės kelionė“ pristatymas, dalyvaujant autoriams. Ne, nepadariau klaidos – ant viršelio rašomas pseudonimas, o iš tiesų knygą apie yrančius šeimos santykius, koučingo metodikos poveikį parašė trys autoriai: fizikas Darius Ancius, Marija Anciuvienė ir airių rašytoja Marry Catherine Murray. Buvo labai įdomu su jais bendradarbiauti ir tikėtis naujų jų knygų sutiktuvių vėl pas mus.
Būtų neteisinga pasakoti tik apie pasivaikščiojimą po kitas „parapijas“, patirtus įspūdžius, jei kukliai nutylėtume, jog tas išėjimas už savo kiemo vartų nėra tik šiaip maloni pramoga. Iš tiesų, tik pabandžiau nubrėžti, kokiais takais mes skleidžiame žinią apie mūsų rajoną, krašto savitumą, kokius darome kad ir mažus darbus, garsindami literatūrinį čia esančių gyvenimą ir veiklą.
Irena Arlauskienė, „Vėdryno“ literatų sambūrio vadovė