Rašo palangiškė Odilė Norvilaitė-Bytautienė:
Sveiki,
Sveiki,
perskaičiau jūsų kvietimą dalintis kūryba ir su malonumu priimu.
Gyvenu Palangoje, bet visa širdimi su Mažąja Lietuva.
Esu literatė, dailininkė, Klaipėdos rajono literatų klubo „Potekstė” bei LNRS narė.
Šiuo metu Šilutės r. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale veikia mano tapybos darbų paroda
„M 
juodą pagal Mažąją Lietuvą 
„
juodą pagal Mažąją Lietuvą „Paveldėjau tėvoniją kaime
Ir ką daryti su ja?
Iškasiu prūdą-
Lynas – lyg banginis gyvens jame
Atskris laumžirgis mėlynais
Sparnais
Anot mito-
Meilužių kaulai slepiasi po jais…
Laimės formulė
Labas, kaip gyveni?
Esu laiminga, sekasi gerai
Įsimylėjus, turiu draugą
Sveiki seni tėvai, maži vaikai.
Turiu dar centų ir saldainiams, ir ledams
(Ir smilkalams ir rūkalams)
Pamok karščiu garuojantiems laukams
Taip ryškiai šviečiant saulei
Prie ežero mes galim susitikt?
Automobilį žvyrkelio posūkį palik…
Ir man gerai, turiu darbų
Bet po minutės jau ištrūkti žadu…
Skaityk vėl viską iš pradžių:
Esu laiminga, sekasi gerai,
Sudaužę vazą, juokiasi vaikai
Turiu dar centų, gal nebus ledų
Tuščia tų duženų, ar nėra sužeistų?
Velnių priėdę tie vaikai…
Na, nesvarbu – kelintą būsime tenai?
Skaityk vėl viską iš pradžių…
Esu laimga, sekasi gerai…
Šiandien prie ežero išrūksim – būtinai!
Rudens sparnai
Po šimto lapų vienumos
Panirusios į tamsią dieną
Patenkintos savim audros
Atsikyrusios pasaulį liūties siena
Parklupo ties nostalgija aušra
Lai neprašvinta, nematysiu tavo veido
Voratinklio nuplėšta draiskana
Lydės į paskutinės kregždės dangų
Ieškosiu tylumoj tiesos
Po metų vėlei grižus rąžos
Prie slenksčio linksta šakos nuo gausos-
Su derliumi ne neapgavo …
Tiktai ilgu ir nerimas nužengs
Paklyst klaidžiu slidžiu keliu vylioja
Anapus jūros ūkanų uždengti
Į praeitį, į meilės ilgesį – numoja
Sparnais …ruduo …..
Rudens prognozė
Šiandien dangus kiek liūdnas…
Žinau, kiekvienas lašas saugo prisiminimą. Tas lašas – skirtas vasarai, kitas – grybams miške, o anas – aistringos meilės priminimas – turėjau, bet trumpam. Tavo širdies nelaimėjau ..
Vėjas švelniai apglėbs pageltusius lapus; gatvės girdės žingsnius žengiančių šlapiomis šaligatvio plytelėmis ..
Meteorologijos prognozė cypia išmaniojo ekrane – „smarkus lietus, gūsingas vėjas”. Laukiama nelaimės… perspėjimas apie audrą…Stiprus vėjas pajūryje.
Sako, dangus verks. Žinoma, ašaros ir purkš… nes ruduo.
Temperatūra krenta; tai reiškia, kad atėjo laikas antklodėms, knygoms ir kavos kvapui.
Sėdėsiu prie lango, leisiu vėjui vartyti įvairiaspalvius lapus lauke.
Nes kiekvienas metų laikas yra žmogaus širdies aidas. Ruduo yra ne tik metų laikas – tai tyliausia sielos daina manyje, kuri drauge su krintančiais medžių lapais padeda atsikratyti visko ko nereikia. Išmesti iš širdies nuodus ir toksinis. Pasilikti tik švelnumo nostalgiją, ramybės komfortą. Nesvarbu, kad dienos sparčiai trumpėja, laikrodžio rodyklės apsuktos meluoja ir diena trumpėja…
Tada vakaro žibintų šviesa taps gidu, kuris išves iš tamsos. Visus dramatiškus praėjusių sezonų įvykius, ruduo nudažys romantikos spalva…
Vis dar myliu, nors pripažįstu pralaimėjusi…
Gal dar kavos ?
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.