Misija – dirvožemio sveikata

Žemės ūkio ministerija bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) surengė konferenciją „Dirvožemio sveikata: kokie prioritetai?“, kurioje aptartos dirvožemio mokslo ir politikos naujienos.

Sedi

Organinės anglies gausinimas dirvožemyje yra vienas  Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos dirvožemio politikos tikslų. Sveikas dirvožemis užrakina anglį iš atmosferos, taip prisidedant prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pastangų. „Dirvožemio sveikatos tema apima ne tik dirvožemį, bet ir vandenį – tvarų jų abiejų valdymą, tausų naudojimą ir tarpusavio sąryšius. Kalbant apie mokslo bendradarbiavimą auginant derlių, norėčiau pabrėžti svarbų jūsų – dirvožemio tyrėjų – indėlį“, – atidarydamas konferenciją susirinkusiems svečiams kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, atkreipęs dėmesį ir į šių metų Pasaulinės dirvožemio dienos temą „Dirvožemis ir vanduo – gyvybės šaltinis“.

Dirvožemio tyrimų svarbą akcentavo ir LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. „Daug kalbame apie kosmoso tyrimus, bet per mažai dėmesio skiriame žemės – dirvožemio – tyrimams. Visi ES institutai atlieka dirvožemio tyrimus, bet jų metodikos nėra unifikuotos, todėl ir rezultatų palyginimas nėra toks paprastas. Galbūt ateityje galėsime iš palydovų nustatyti ne tik augalų, bet ir dirvožemio būklę“, – kalbėjo direktorius.

Sprendimai turi būti grįsti mokslo žiniomis

Šiandien didelė dalis Europos dirvožemių nėra sveiki, ši situacija ir toliau prastėja. Dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, naudojama per daug fosforo ir azoto trąšų, pavojų kelia dykumėjimas, druskėjimas, užterštumas. Aktuali problema yra ir dirbamos žemės paėmimas miestams plėstis.

Aptariant dirvožemio politikos naujienas akcentuota, jog labai svarbu, kad teisės aktų siūlomi tikslai ir sprendimai būtų pagrįsti mokslinėmis žiniomis, aktualiausiais tyrimais.

Šiuo metu ES valstybės narės derasi su Europos Komisija dėl naujosios Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos projekto. LAMMC atstovas dr. Virginijus Feiza, pasidalindamas įžvalgomis apie šio projekto privalumus ir trūkumus, atkreipė dėmesį į tai, jog jis akcentuoja spragas nacionaliniuose teisės aktuose. Visos ES valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą, privalės turėti nacionalinius teisės aktus dirvožemio degradacijos rizikos vertinimui.

Direktyva siekia, kad iki 2050 m. visi dirvožemiai būtų sveiki. Atsižvelgiant į tai, joje numatyti dirvožemio kriterijai ir jų žalingumo ribos, akcentuojamas „teršėjas moka“ principas, siūloma sukurti „gyvą“ praktinių veiklų duomenų bazę ir kt.

Dirvožemiui palankaus ūkininkavimo plėtra ir skatinimas yra vienas iš Lietuvos strateginių siekių, numatytas ir Vyriausybės programoje. Šiemet Žemės ūkio ministerija patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Planą parengė iš mokslininkų, ūkininkų ir ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė. Jame numatyta net 80 konkrečių ilgalaikių priemonių iki 2030 metų, taip pat ir atsakingi jų vykdytojai.

Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovės Rovenos Grikienės, įgyvendinant planą bus siekiama spręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo, jo teikiamos naudos žmonėms, gamtai ir klimatui vertinimo klausimus. Plano įgyvendinimą koordinuos tarpinstitucinė darbo grupė.

Mokslinių tyrimų bazės stiprinimas

Renginyje daug dėmesio skirta dar vienai aktualiai temai – mokslinių tyrimų finansavimui. Žemės ūkio mokslinių tyrimų bazės stiprinimas įtrauktas ir į Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą.

Lietuvos mokslo tarybos atstovė Jolanta Revaitienė pristatė finansinį įrankį – „Europos Horizonto“ programą, kurioje nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui. Viena iš jos sričių yra 2019 m. sukurta Dirvožemio misija, kurios tikslas – pereiti prie sveiko dirvožemio. Šiai misijai kasmet skiriamas vis didesnis finansavimas. Pranešėja ragino aktyviau dalyvauti misijoje ir rengti projektus, taip pat kvietė prisijungti prie Dirvožemio misijos manifesto.

Renginio dalyviai akcentavo, kad būtina ir toliau plėtoti dirvožemio tyrimus, bendradarbiauti su užsienio partneriais ir daugiau dėmesio skirti tokioms dar nedaug tyrinėtoms sritims, kaip dirvožemio biologinė įvairovė ir jos vaidmuo užtikrinant dirvožemio sveikatą ir derlingumą.