Lietuvis atrado save nepripažintoje Afroditės saloje

Rytis Jakštas.

Apie Šiaurės Kiprą – nedidelę valstybę Viduržiemio jūros saloje, dažniausiai sužinome iš Kelionių agentūrų pasiūlymų vykti pailsėti. Internete rašoma, kad Šiaurės-Rytų salos dalis vadinama Šiaurės Kipro Turkų respublika, kurią pripažįsta tik kaimyninė Turkija. Tačiau kol kas, kaip tarptautinės teisės subjektas, ši šalis žemėlapyje neegzistuoja ir yra laikoma Kipro, kuris yra Europos Sąjungoje, dalimi.

Abi Kipro salos dalis: turkišką Šiaurę ir graikiškus Pietus skiria prieš daugiau kaip 40 metų nustatyta Jungtinių Tautų saugoma demarkacijos linija. Šiaurėje klesti sparčiai besiliečianti atostogų industrija, kuriai augti vietos vadžia sudaro visas įmanomas sąlygas. Todėl ir verslo galimybės čia yra didelės.
Viešoje erdvėje apie Šiaurės Kiprą apstu ir mitų bei įvairios prieštaringos informacijos. Tačiau čia gyvena ir dirba žmonės. Tai ne tik vietiniai gyventojai turkai, bet ir beveik viso pasaulio piliečiai. Tai atviras kraštas ne tik investicijoms, bet ir kultūrinei įvairovei. Čia yra savo laimę atradusių emigrantų iš Lietuvos. Tarp tokių – nuo Klaipėdos krašto kilęs, sėkmingai Viduržemio jūroje nekilojamojo turto pardavimų verslą plėtojantis Rytis Jakštas.

Supratęs, kad Lietuvoje tapo jam per ankšta, Rytis nusprendė ieškoti erdvės saviraiškai svetur, kur tam bus palankesnė aplinka.

„Išsikėliau tris pagrindinius prioritetus. Turi būti šiltas klimatas, švieži, nemodifikuoti vaisiai bei daržovės visus metus bei lanksti mokesčių sistema“, – sako Šiaurės Kipre dirbantis lietuvis verslininkas, pridurdamas, jog pasisekė ir su mėsa.

Anot jo, čia yra griežtai kontroliuojama viso maisto kokybė. Stebima, kad mėsoje, nebūtų antibiotikų ar hormonų, o daržovėse yra leidžiama tik labai maža nitratų dozė. „Pažįstamas verslininkas importavo vištieną iš Turkijos. Viskas buvo gerai, kol po kelių partijų nepadarė tyrimo. Konfiskavo visą partiją. Importuotojo atsakomybė – žinoti ką importuoja“, – kalbėjo R. Jakštas.

-Iš kokio Lietuvos krašto esi kilęs ir ką dar be maisto atradai šiame egzotiškame krašte? Kokios atsivėrė galimybės, nutarus čia apsigyventi?

-Esu iš Klaipėdos krašto, iš Pamario. Pirmiausia atvažiavau į pietų Kiprą, Europos Sąjungai priklausančią salos pusę. Nepatiko sistema, bankų vedama politika ir imigracijos problemos. Ten nieko panašaus į saugumą neradau. Taigi, pasirinkau visų pirma pačią Kipro salą, o po to jau Šiaurinę jos dalį dėl jos siūlomų naujų galimybių, saugumo bei lankstumo. Taip pat buvo svarbu rasti kraštą kuriame verslo aplinka siūlo daug naujų galimybių.

-Kokios tos galimybės? Viešint čia matosi, jog tai – sparčiai nekilnojamąjį turtą bei poilsio industriją vystanti valstybė? Tai greičiausiai lemia ir salos geografinė padėtis, ir gamta?

-Kalbant apie patrauklumą, klimatas čia yra vienas nuostabiausių pasaulyje. Oras saloje nuostabus ne tik vasarą, bet ir žiemą. Šiltos naktys. Labai graži, žydra jūra. Šiame krašte atradau lengvumą. Išmokau nelėkti, pasirūpinti savimi. Sveikatą iškėliau į pirmą vietą. Taip pat čia radau nuostabius draugus, partnerius. Čia kurti santykius man, mylinčiam žmones, yra labai lengva. Juk Kipras yra meilės deivės Afroditės sala. Čia visi susitvarko savo santykius tiek su savimi tiek su aplinkiniais, tėvais.
Tai naujai besistatanti šalis – sala. Visi investuotojai žino, kad salose NT vertė kyla stipriau. Ypač ši dalis patraukli dėl finansinės naudos ir dėl jos nepriklausomumo nuo visų šiuo metu vykstančių globalių problemų. Imigracija čia yra griežtai prižiūrima, tačiau ateityje visi NT savininkai turės visas lengvatas čia laisvai gyventi bei ilsėtis. Ši salos dalis taip pat patenka ir į geopolitiškai saugiausių vietų pasaulyje sąrašą. Remiantis žurnalu „Forbes“, būtent Šiaurės Kipras yra aštuntoje vietoje pasaulyje pagal saugumo lygį.

-Kokį verslą atvykęs į salą pradėjai? Kokia buvo pradžia? Kokie verslo Š.Kipre ypatumai?

-Tai nepriklausoma investavimo agentūra kurioje nukreipiame kapitalą į Nekilnojamąjį turtą arba verslus bei aktyvus. Čia vis dar labai daug neužpildytų verslo nišų. Taip pat veikiame ir kaip Europiečiams skirta asociacija, skirta padėti tiems, kurie nukentėjo nuo neprofesionalių agentūrų ar įsigijo turtą ne visiškai pagal tvarką. Mes sutvarkome visus dokumentus iki reikiamo, saugaus lygmens, kad neprarasti nuosavybės teisių. Teisinė sistema čia veikia puikiai. Svarbu ją suprasti ir turėti profesionalius teisininkus.
Pradėjau verslą nuo partnerių paieškos. Tikėjausi tiesiog tapti partneriu su jau veikiančia agentūra. Tačiau tai nepavyko, neradau panašiai mastančių žmonių ir nusprendžiau viską daryti savarankiškai. Gavau didelį palaikymą iš statytojų kompanijų, jie nuolat mane rekomendavo įtakingiems žmonėms. Taip sukūriau stiprų tinklą su vietiniais verslininkais, susipažinau su valdžios atstovais, diplomatais.
Aš pats iš prigimties esu diplomatas ir mediatorius. Man tarpininko pozicija labai tinka, nes visuomet randu abiem pusėm tinkamus sprendimus. Šiuo atveju esu kaip savotiškas diplomatas tarp europiečių ir šios daug kam dar nesuprantamos, jaunos šalies. Vietiniai juokauja ir vadindami mane Europos ambasadoriumi.

-Kodėl viešoje erdvėje tiek daug prieštaringos informacijos bei mitų apie Šiaurės Kiprą. O jeigu koks straipsnis ir atsiranda, tai daugiau iš neigiamos pusės. Kaip manai, kodėl?

-Visų pirma, klesti dezinformacija. Europai nepatinka, kad Šiaurės Kipras populiarėja, kad tai – patrauklus kraštas, kuris turi savo politiką. Tuo tarpu Europoje – daug kontrolės bei suvaržymų. Čia, pavyzdžiui, kriptovaliuta reglamentuojama kaip pilnavertė valiuta. Žmonės ir verslai čia – laisvesni. Natūralu, nes kaimynui gali nepatikti jo kaimynas, kuris yra populiaresnis, turi daugiau draugų, pinigų ar garsiai burzgiantį superautomobilį.
Gal būt negatyvių vertinimų yra dar ir todėl, kad Šiaurės Kipro ekonomika auga, o ne smunka. Faktas, kad tai yra ofšoras. Čia yra saugu pasidėti kapitalą, jis yra neliečiamas. Dauguma verslų matančių, kad valdžios jiems deda kilpą ant kaklo, neša kapitalą ten kur saugiau. Yra pakankamai įrankių, kuriais kontroliuojama riziką. Vienas tokių – tai yra rinkos stebėjimas, įstatymų stebėjimas, o antras – viskas teisingai padaryta teisės klausimais.
Šiuo metu Šiaurės Kipras siekia politinio pripažinimo. Krašto ambicijos – tapti patraukliausia turizmo kryptimi Visame Europos regione. Potencialas yra, nes šis kraštas tikrai ypatingas.

-Kaip suvaldyti rizikas nekilnojamojo turto sferoje? Kokius patarimus galėtum duoti tiems, kurie ketina investuoti į Šiaurės Kiprą?

-Visos rizikos yra valdomos. Ypač nekilnojamojo turto sferoje šiame krašte jos yra nedidelės. Svarbu išmanyti rinką, suvokti NT investavimo taisykles, nesivadovauti emocija bei suprasti, jog NT užsienyje jums gali būti tik kaip papildoma nauda ir reikia koncentruotis į projekto perspektyvas, o ne jūsų pačių poreikius. Rizikos versle yra didesnės ir čia jau renkamės žmones su patirtimi tas rizikas valdyti.
Aš visiems sakau jei jau investavote viską ir tai padarėte Europoje, jūs jau esate rizikoje. Todėl svarbi yra diversifikacija! Šis kraštas yra būtent apie diversifikaciją, kapitalo perkėlimą į visiškai nepriklausomą nuo Europos, Vakarų ar Rytų kraštą.
Taip pat yra sprendimai kaip apdrausti jūsų investiciją. Pavyzdžiui, jeigu NT statytojas neįvykdo įsipareigojimų, galima atgauti visą investuotą sumą.

-Ar reikėtų Lietuvai artimiau plėtoti ekonominius santykius su Šiaurės Kipru?

-Lietuva pati kaip valstybė per daug priklausoma nuo išorinių jėgų. Vienareikšmiškai greitai pakiltume jei pagaliau pripažintume, kad kriptovaliutos – ateitis ir tada galėtume greitai statyti bendrą finansinę infrastruktūrą. Galime pasvajoti, kad tokiu būdu įvyktų graži kapitalo cirkuliacija tarp dviejų šalių ir atgalinis finansinis ryšys būtų labai teigiamas plius, kaip šalis, turėtume finansinį užnugarį.
Kalbant apie investavimą, visų pirma reikia išklausyti, žinoti poreikius, po to pasidalinti savo idėjomis, kaip galima viską įgyvendinti. Žinoma, kad investicijas siūlau nukreipti į NT sektorių, dėl to, kad tai yra saugiausia. Pavyzdžui, mano pratirtis sako, jog NT vertė čia kyla vidutiniškai 15 proc. per metus ir tai vyksta per pastaruosius du metus.
Taip pat yra siūlymų pagal kuriuos galima pasirašyti garantuotos nuomos sutartį su statytoju ir, pastačius objektą, galima tiesiog nieko nedaryti bei gauti 8 proc. per metus nuo investicijos. Taip pat galima gauti „Cash back“ 6 proc. nuo investuotos sumos kol būstas dar statomas.
Tikriausiai turėčiau pridurti, jog jau turiu partnerystės sutartis su kitomis alternatyviomis šalimis investuoti, perkelti kapitalą.Turėsime produktus Dubajuje, Omane, Abu Dabyje. Taip pat radome ir biudžetinius variantus Gruzijoje. Norintiems Europos šalių, Galime pasiūlyti Portugaliją, Ispaniją, Tenerifę. Mano paties patirtis taip pat sako, jog turėti investicijų skirtingose šalyse – didžiulis privalumas ir komfortas.
Taip pat mes turime ir saugumo sprendimus savo klientams. Turėti alternatyvų būstą šiuo metu yra ne tik komfortas, bet ir saugumas. Pavyzdžiui, mūsų klientai turės ekstrinių skrydžių pirmenybę iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos oro uostų. Mūsų partneris – privačių lėktuvų kompanija. Galima rezervuoti skrydžius kaip paprastą Taksi.
Bankuose galima finansuotis pastatytą NT iki 60 proc. jo vertės ir iki 10 metų. Verslų finansavimas visiškai individualus reikalas. Jei verslas veikė ir turi ataskaitas, bei yra pririštas prie NT, galima gauti finansavimą nesunkiai. Jei kalbant apie privataus kapitalo valdymą banke, tai čia – rojus. Pinigų įnešimas ir išėmimas – nemokamas. Swift veikia. Tik įregistravus NT įsigijimo sutartį atidarome sąskaitas bankuose bei galima gauti debeto ir kredito korteles.

-Tai skamba tikrai neįtikėtinai. Kokius dar Šiaurės Kipro privalumus galite išvardinti?

Nauji investuotojai čia nemoka 10 metų pajamų mokesčio, vadinamo GPM. Tai reiškia, kad jūs gaudami pajamas už nuomą nemokėsite GPM kuris čia yra 16 proc. Oro uostas, beje, jau veikia. Žinoma ne pilnu pajėgumu. Laukiame oficialių, kitų šalių pripažinimo. Per ateinančius pusantrų metų Šiaurės Kipras neišvengiamai taps tarptautinės teisės subjektu, t.y. pripažinta valstybe. Mano šaltiniai sako, kad tai įvyks jau pakankamai greitai. Šalis tam ruošiasi labai intensyviai, todėl yra investuojama šimtai milijonų į infrastruktūrą.

-Ačiū Jums labai už pasidalintas mintis ir linkime sėkmės!
Kalbino Gintaras Mikšiūnas

„Švyturio laikraštis”

Prenumeruoti
Pranešti apie

0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus