Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį

Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai“ Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas.

Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį 2024-01-03 | AUTORIUS: PURVINAS MARTYNAS21 Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr.
Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį 2024-01-03 | AUTORIUS: PURVINAS MARTYNAS21 Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr.

Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus  dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka  sukaktis.

Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 metais šiandieninės  Lietuvos pašonėje buvo panaikinta liūdnai pagarsėjusio Prūsijos kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybė, ją pakeičiant pasaulietine  kunigaikštyste (beje, Lenkijos karalystės  vasale). Taip galutinai baigėsi niūri kryžiaus žygių Baltijos šalyse epocha, šimtmetinės kovos su įsibrovėliais. Dar daugiau – naujojoje valstybėje oficialia konfesija tapo liuteronybė, kuriai turime dėkoti už kelis amžius laikytas lietuviškas pamaldas, lietuviškas mokyklas ir pačios lietuviškosios raštijos (su Martyno Mažvydo Katekizmu) sukūrimą.

Anuomet greta mūsų vyko tikra revoliucija, ilgam pakeitusi viso regiono pobūdį. Vis privengiama prisiminti anuometinių pokyčių iniciatorių kunigaikštį (hercogą) Albrechtą Brandenburgietį – mat, anas buvęs to baisiojo Kryžiuočių ordino vadovas (nors ir paskutinysis, tapęs ir tos grėsmingos organizacijos duobkasiu, nelyg A.Mickevičiaus sukurto Konrado Valenrodo pasekėju). Daug kam nesvarbu, kad tas nepageidautinas Albrechtas buvo Jogailaitis ir Gediminaitis, kraujo ryšiais susijęs su garsiausiais senosios Lietuvos veikėjais.

Šiandien mažai kam įkandama vokiečių kalba, nedaug Lietuvos istorijos mylėtojų pavarto Vokietijoje saugomus ar ten publikuotus senuosius dokumentus. Galima pasidžiaugti, kad anuometinė epocha rimtai nagrinėta dr. Ingės Lukšaitės ir kituose veikaluose.

Galėtume nepamiršti ir dar XX a. pradžioje senąją Lietuvos istoriją nagrinėjusių entuziastų.

Pavyzdžiui, dr. Vočkė (Wotschke) tuomet Karaliaučiuje paskelbė didelę studiją  apie žymųjį Reformacijos veikėją Abraomą Kulvietį ir XVI a. pradžios LDK gyvenimą. Istorijos mėgėjams turėtų būti įdomūs ten paskelbta kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio korespondencija – kelios dešimtys laiškų karaliui Žygimantui Augustui, Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai, Trakų kaštelionui Jeronimui Chodkevičiui, Vilniaus vyresniesiems, mūsų žymiesiems Martynui Mažvydui ir Abraomui Kulviečiui, ukmergiškiui Stanislovui Gastoldui, žemaičiams Jonui Bilevičiui ir Jonui Kmitai, Albertui Kuncevičiui, Eustachijui Valavičiui, Stanislovui Kiesgailai, Viduklės veikėjams ir t.t. Tuose laiškuose įžvalgesnieji pastebėtų daug įdomių dalykų apie anuometinę Lietuvą,

Šilalės kunigą Joną Tartylą (kurio palikuonis galop tapo bene galingiausiu lietuviškos kilmės veikėju mūsų regione) ir t.t.

Toks lietuviškas primirštos Prūsijos palikimas turėtų mus paskatinti atidžiau pažvelgti į buvusią kaimynę.

Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt

 

Literatūra

Wotschke. Abraham Culvensis. Urkunden zur Reformationsgeschichte Lithauensis. In:  Altpreussische Monatsschrift. Bd. 42. Koenigsberg, 1905, S. 153-252.