Vis labiau parausta vakarai,
Vis žemiau jurginų galvos svyra,
Blėsta vasaros išeinančios kerai,
Saulė į auksinį debesį panyra.
Galynėjasi rugpjūtis su rugsėju –
Kam duris atverti privalu –
Ruduo ateina atskraidintas vėjų –
Kieme greit atsiras balų.
Ilgai mes dar liūdėsim vasaros.
O ir saulėlydžiai jau nebeguos.
Atminsim, kaip bėgiojom basos,
Prisiminimai liks tiktai sapnuos.
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.