„Šį kartą mano tema – interneto sukčių manipuliacijos romantiniais jausmais.
Iš tikrųjų nežinome, koks nukentėjusiųjų skaičius, nes aukos bijo prisipažinti. Bijo pajuokos, patyčių ir pasmerkimo…
Deja, sukčiai manipuliuoja ir jautriais dalykais, tykoja vienišų, nusivylusių, išnaudoja silpnumo akimirką…
Turime dar ir dar sykį priminti, įspėti ir kalbėti apie tai savo artimiesiems, draugams ir giminaičiams!
Ši tema aktuali”, – rašo kūrėja.
Meilios atakos
Novelė
Seksualus pikčiurna atakuoja mano elektroninį paštą jau šeštą sykį. Greičiausiai tai virusas, laiško pavidalu, kuriame, atvėrus mėlyną nuorodą, pateksi į pinkles… Kaip ir gyvenime – atkakliai brukama draugystė, nelaukti ir netikėti prisipažinimai meilėje nuotoliu. Išvydę fotografiją veidaknygėje arba instagrame tuoj susižavi, nes tu esi ta vienintelė ir nepaprasta. Tikriausias žaidimas patiklumu – anksčiau ar vėliau patikėsi tuo, nes visi jaučiamės išskirtiniai ir nepakartojami… Arba tikime meilės laime… Tas dėmesio rodymas su užuominomis arba jausmų stalkingas, virpinant sielos slapčiausias kerteles, ima ir užgroja širdies stygomis.
Klausimas per tą intrigą iškils anksčiau ar vėliau ir skambės taip – gal iš tiesų vyksta kažkas svarbaus gyvenime, koks tai vienintelis šansas, loterijoje, kurioje nežaisi, nepirksi bilieto – niekada nelaimėsi milijono? Gal prisipažinimai nuotolinėje meilėje nėra tik nerimtas žaidimas, bet kažkas itin svarbaus ir reikšmingo? Juk laimė toks slidus dalykas – nepagausi ir dings… Slaptiems gerbėjams be nuotraukos profilyje atsakyti nesolidu ir nereikia – rašinėja apsimetėliai arba neturinčios ką veikti bobutės, o gal ir provokatoriai.
Tačiau…
Vienas kitas profilis su vardu ir pavarde, su nuotrauka egzotiniame krašte arba kalnuose, atostogos ir jūra… Toks tipažas gali gyvenimą paversti pasaka… Vien jau pažvelgus į nuotraukas galima sugundyti sudrumstą sielą. Ir žodžiai, žodžiai ryte – vakare. Plaukiančios, plazdančios elektroninės širdutės…
Ūmai užgrojo telefonas, taip įkyriai ir ne laiku…
Anapus, ryšio gale, draugė liūdnu balsu ištraukė iš svajonių krašto.
– Bendravome internetu, rašė meilius žodžius, kad esu vienintelė ir nepaprasta. Gyvenimo meilė, kurios ieškojo visą gyvenimą. Bendrauti buvo linksma ir įdomu, jis matė daug pasaulio šalių ir keliavo. Vienintelė jo svajonė buvo atvažiuoti pas mane ir likti visam gyvenimui greta… Nuskubėjau į Vilnių pasitikti savo laimę… Bet… Sutartą valandą mano svajonių jaunikis nepasirodė oro uoste. Kitą dieną jis pranešė, kad į sąskaitą kažkas įsibrovė ir visos turėtos lėšos buvo įšaldytos banke kaip įtartinos. Jis ištikimas man ir laukia žadėto susitikimo, jo širdis plaka tik man… Bet neturi pinigų, negali naudotis sąskaita… Taip susijaudinusi dėl to, kad reikės laukti nežinia kiek, kad per tokią menką kliūtį prarasiu gyvenimo džiaugsmą, išsiunčiau jam nurodytu adresu paskutinius du tūkstančius… Jis padėkojo, pažadėjo, kad išskris artimiausiu reisu. O pinigus grąžins su kaupu, kai vėl galės naudotis savo sąskaita… Bet jis neatskrido nei tą, nei kitą dieną, nei po savaitės. Tuo viskas ir baigėsi. Telefono numeris išjungtas, pokalbių profilis užblokuotas… Kokia buvau kvaila, net gėda… Dukrai reikia žieminių batų, mamai buvau pažadėjusi nupirkti vaistų, nes ji iš mažos pensijos neišgali jų įsigyti. Dar neapmokėtai telefono ir interneto sąskaitai atėjo paraginimas… Ką daryti – sudegsiu iš gėdos…
Sulaikiusi kvapą išklausiau nevilties tiradą… Man pašiurpo kūnas, ir pirštai nevalingai nuspaudė kompiuterio klavišą seksualių pikčiurnų sąraše – delete… ištrintas…
Odilė Norvilaitė