Iš užnakčio pakilo saulė,
Išdraskusi drumzlinus rūkus,
Ir atpažino pievą, kalvą,
Upelio vingius, aptingusius, lėtus.
Dar pasižvalgė po beržyną
Baltaliemenį, dailų,
Ir pakeitė jo spalvą.
Paglostė senojo malūno sparną
Ir, rodosi, pasklido duonos kvapas.
Nusišypsojo raudoniems, žavingiems
Jaunuolyno lapams.
Aptingusiame samanyne
Pabudino rasos lašus vaiskius
Ir taką nušvietė
Per skambantį pušyną
Alsuojantį šviesa…
Iš užnakčio pakilo saulė
Ir gimė rudenio diena trumpa.
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.