Ąžuolo lape tau laišką parašiau,
O tu skaityk jį tyliai ir pajausk,
Kaip laikas ima ir sustoja,
Kaip niekas du kartus nesikartoja.
Žolės virpėjimas tau dainą paniūniuos,
O vėjas net vardą pakartos.
Ir jei nematysi, jei nejausi –
Sugrįš tik mintys, lyg tie paukščiai.
Samanų take tik aidas šauks,
O tu palauk – laiškelį prie širdies priglausk.
Rasos laše tu ašarą pajausk,
Bet žodžių rykštėmis savęs nebausk.
Vėjo dvelksme tyliai pakuždėsiu,
O tu prisėski ąžuolų pavėsy –
Kai vakaras užgrius, išgirski širdį,
Kurios seniai jau niekas nebegirdi.
Kai perskaitysi paskutinį lapą,
Surasi tarp eilučių nebylų pažadą.
Ir net jei pasaulis tyliai išnyks –
Viskas atmintyje iki paskutinio atodūsio liks.
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.