Rugpjūčio 6-ąją gausus būrys svečių susirinko į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusią konferenciją „Dvasinės Energijos srovės“, skirtą Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms paminėti. Ši prasminga diena subūrė mokslininkus, kultūros puoselėtojus, Vydūno idėjų sekėjus ir visus, kuriems svarbios dvasinės vertybės.
Šį iškilmingą renginį sveikinimo žodžiais pradėjo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Savivaldybės vadovas dėkojo susirinkusiems bei priminė, kad ši konferencija – tai puiki proga prisiminti M. K. Valančių ne tik kaip dvasininką, bet ir kaip tautos švietėją, kurio idėjos apie dorą, švietimą ir atsakomybę iki šiol neprarado savo reikšmės. Sveikindama susirinkusiuosius, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė akcentavo, jog šis daugiasluoksnis renginys nėra vien mokslinė diskusija – tai ir labai prasmingas susitikimas, skatinantis naujai pažvelgti į šviesuolių palikimą, atrasti jų sąsajas su šiandienos visuomene ir įkvėpti naujiems tyrimams bei iniciatyvoms. Tardama sveikinamąjį žodį, Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pabrėžė kultūrinės bendrystės svarbą, puoselėjant, skleidžiant bei įprasminant didžiaminčio Vydūno ir kitų šalies šviesuolių dvasinį palikimą. Savo dalyvavimu renginio dalyvius pagerbė iš Vokietijos atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost.
Ypatinga konferencijos pradžios akimirka tapo visų drauge sugiedota Vydūno „Lietuvių giesmė“, kuri palietė kiekvieno širdį ir sutelkė dvasinei kelionei šalies istorijos ir kultūros didžiavyrių gyvenimų takais.
Pirmąjį pranešimą „Pagrindinė Dvasinės Energijos Versmė“ skaitė etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus. Jis kvietė susimąstyti apie tikrąją dvasinės energijos prasmę, vidinio gyvenimo svarbą, žmogaus mąstymą ir gebėjimą sąmoningai puoselėti savo dvasinį pasaulį.
Apie Merkinės piramidės atsiradimo istoriją, jos dvasinę paskirtį ir žmogaus vidinį augimą kalbėjo Merkinės piramidės erdvės įkūrėjas Povilas Žėkas. Pranešimas „Merkinės piramidės dvasinė energija“ kvietė pažvelgti į žmogaus ir gamtos ryšį, vidinę ramybę bei dvasinių vertybių svarbą.
Pranešimo „Šiaudinių dangaus sodų dvasinė energija“ metu tautodailininkė, etnologė Marija Liugienė pasidalijo vertingomis įžvalgomis apie senąsias lietuvių tradicijas, dangaus sodų simboliką, jų atsiradimo istoriją, paskirtį bei reikšmę žmogaus gyvenime. Pranešimą iliustravusios šiaudinių dangaus sodų fotografijos leido iš arčiau pažinti ne tik šių dienų unikalių kūrinių estetinį grožį, bet ir jų gilų dvasinį turinį, slypintį tradicijose, simboliuose bei žmogaus ryšyje su pasauliu.
Konferenciją profesionaliai, šiltai ir įtaigiai vedęs Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus edukatorius, Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas Remigijus Jakulevičius pristatė pranešimą „Asmenybių dvasinės energijos upės: Vaižgantas, Vydūnas ir M. Valančius“. Vaizdingas pasakojimas atskleidė šių iškilių Lietuvos asmenybių dvasinį pasaulį, jų vertybes, kultūrinį ir moralinį palikimą.
Sociologas, teisininkas prof. habil. dr. Viktoras Justickis savo pranešime „Du Vydūno idėjos likimai“ kvietė pažvelgti į Vydūno filosofijos aktualumą šiandien, jo reikštų idėjų reikšmę žmogui ir visuomenei.
Konferencijos metu skambėjo Sigutės Augutienės vadovaujamų Vydūno draugijos giedotojų atliekamas Maironio kūrinys „Lietuva brangi“, giesmės bei kiti kūriniai. Ši muzikinė programa tapo dar vienu jautriu bendrystės ir meilės Tėvynei akcentu.
Prasminga ir gražia dovana Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai tapo viešnios M. Liugienės padovanotas jos pačios sukurtas šiaudinis dangaus sodas, simbolizuojantis lietuviškų tradicijų tąsą, ryšį tarp šviesos ir dvasinės harmonijos.
Konferencijos pabaigoje buvo atidaryta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta dailininkės, grafikės Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės mišrios technikos paroda „Stabdant byrantį smėlį – Liudvikui Rėzai 250“. Ekspoziciją pristatė ir joje eksponuojamus kūrinius apžvelgė literatūros tyrinėtojas ir leidėjas Gytis Vaškelis. Jis supažindino su autorės kūryba, atskleidė parodos idėją, jos kūrimo techniką ir darbų meninę reikšmę.
Šiltai ir jautriai pasveikinti garbingas 80-ies metų jubiliejines sukaktis šiemet minintys konferencijos lektoriai A. Žarskus ir M. Liugienė. Jubiliatus prasmingomis dovanomis ir gražiausiais sveikinimo žodžiais pagerbė Vydūno draugijos nariai, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei Kintų Vydūno kultūros centro vadovai. Jubiliatams linkėta sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir prasmingų darbų tąsos. Šventinę nuotaiką praturtino muzikiniai sveikinimai, kuriuos dovanojo Evaldas Šidiškis (klarnetas) ir Gintarė Kmieliauskaitė (vokalas, kanklės).
Renginys vainikuotas dėkojamaisiais žodžiais rengėjams, partneriams, savivaldybės vadovams bei padėkos dovanų įteikimu lektoriams, atlikėjams, dalyviams, svečiams ir visiems, prisidėjusiems prie šio svaraus kultūrinio įvykio organizavimo.
Po turiningos konferencijos dalyviai neskubėjo skirstytis. Visi buvo pakviesti šiltam ir jaukiam pokalbiui gardžiuojantis Pagėgių Rambyno atskirojo šaulių būrio narių Algirdo Saročkos, Stasio Meškausko ir Edvardo Popendikio, vadovaujamų Egidijaus Kuisio, ruoštomis vaišėmis bei kvapnia arbata. Tai suteikė puikią progą pratęsti prasmingus pokalbius, pasidalinti įspūdžiais ir sustiprinti bendrystės jausmą.
Ši konferencija dar kartą priminė, kad tikrosios dvasinės vertybės išlieka nepavaldžios laikui. Vydūno, Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Juozo Tumo-Vaižganto, Maironio ir kitų iškilių Lietuvos asmenybių puoselėtos idėjos šiandien tebėra gyvos žmonių širdyse, įkvepia ieškoti vidinės šviesos, puoselėti tautinę tapatybę, pagarbą žmogui ir vienas kitam. Konferencija „Dvasinės Energijos srovės“ tapo tiltu tarp laikmečių, kartų ir idėjų, įkvėpusiu naujoms, gražioms, taurioms iniciatyvoms, prasmingiems kultūriniams siekiams, tautinio palikimo paveldo įamžinimui bei sklaidai.
Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://photos.app.goo.gl/bGxRGgzAsTBJxeWp8
Laura Kybartienė,
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos
vyresnioji bibliotekininkė darbui su suaugusiais