Saulėtą bobų vasaros dieną į savo vietą Švėkšnos kapinėse po kelių mėnesių restauracijos sugrįžo vieno iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų ir rašytojų Simono Stanevičiaus paminklas. Pagerbiant šį šviesuolį, švėkšniškių bendruomenės rūpesčiu paminklą 1984 metais sukūrė ir čia pastatė iš šių kraštų kilęs žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas, medžio drožėjas Vytautas Majoras. Kūrinys, įkvėptas vienos žinomiausių S. Stanevičiaus pasakėčių „Arklys ir meška“, stovi senųjų Švėkšnos kapinių pradžioje. Tokia vieta pasirinkta neatsitiktinai – tiksli 1848 metais Stemplių dvare mirusio ir šiose kapinėse palaidoto garsiojo lietuvių kūrėjo kapo vieta, deja, nėra žinoma.
Simonas Stanevičius – lietuvių kultūros kūrėjas
Simonas Stanevičius į lietuvių kultūros istoriją įėjo kaip plačių interesų žmogus, vienas pirmųjų profesionalių lietuvių filologų. Kūrybinis jo palikimas apima kalbą, tautosaką, literatūrą ir istoriją. S. Stanevičius rinko ir tyrinėjo liaudies dainas, aiškino jų sąsajas su papročiais, o skelbdamas senosios lietuvių raštijos kūrinius stengėsi išsaugoti jų autentiškumą. Puikiai mokėdamas lietuvių ir lenkų kalbas, skirtingai nuo to meto tradicijos, savo darbus spausdino tik lietuviškai, taip pabrėždamas lietuvių kultūros galimybes. S. Stanevičius užrašė apie 150 liaudies dainų, o 30 vertingiausių 1829 m. paskelbė rinkinyje „Dainos Žemaičių“. Po ketverių metų pasirodė ir dainų melodijų rinkinys „Pažymės žemaitiškos gaidos“.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/i-sveksnos-kapines-grizo-restauruotas-simono-staneviciaus-paminklas-120328581