Kaip pati pati pavasarėjimo pradžia – tik vos vos jaučiamas tas meilės pumpuras. Pražydusi su visais lauko žolynais ir gėlėmis, net žiemą, – tokia ta pirmoji meilė.
Žalias, nesulaikomas vėjas, pakeliantis širdies bures į laimę – toks pirmasis prisipažinimas,
kaitrus ir šildantis židinys, ugniakuras sužvarbus – tokia yra dviejų meilės kasdienybė.
Neištarti, nesulaukti žodžiai ir begalinis nepasiekiamo ilgesys – ir tokia yra meilė.
Meilė nemiršta, ji visada gyva, net vienam išėjus.
Su Valentino diena, su meilės šviesa, laukimu, ilgesiu.
Ramunė Vakarė
ámžina
visi Rojaus sodai nutyla
žaibui skrodžiant per žemę
ne kitaip ir su meile nutinka
amžiams krenta akis į akį – – –
o kas pasakys kad laiko nelieka
nors laiko marios nesenka
net Rojaus sodams išnykus
viena žuvelė krante
ieško kitos netyčia
Birutė Morkevičienė
Vakaras
Tyliai paliečia
Širdį.
Skamba tyla –
Aido nėra.
Ramybė.
Kiek bus
Tokių vakarų,
Kai tyliai
Kalbėsimės abu
Apie žemę,
Dangų ir jūrą,
Apie nuriedančią
Ašarą sūrią.
Kad tik būtų
Kas klauso,
Kad tik būtų
Prie ko prisiglausti.
Irena Arlauskienė
Pasemk vandens,
Pagirdyk mano
Širdį,
Ištroškusią aukščiausio
Pažinimo.
Tie skaidrūs
Tykštantys lašai –
Slaptingos gilumos
Bevardės atplaišėlės.
Dar virpa svirtis,
Negalinti pakilt aukščiau
Nei leista.
Keista pusiausvyra
Tarp gilumos ir aukščio –
Visai kaip paprastutės
Kasdienybės ritmas.
Aldona Sapronaitienė
Kai saulė leidosi,
paukšteliai sutūpė
viršūnėj beržo,
paklojau patalą
ir sau, ir jam.
Žinojau –
jis
mane suras.
Elena Stankevičienė
Aš atsiųsiu tau rudenį,
Jį į paprastą voką įdėsiu,
Dar truputį lietaus ir pilkųjų rūkų,
Tik be skausmo rūstaus ir be ašarų.
Dar gausiai į voką įdėsiu rudenio lapų spalvų,
Tad priimki šį laišką nuo manęs dovanų,
Nusijuok ir pažvelk,
Koks ruduo nuostabus!
Kiek šviesos ir spalvų!
Ir kaip dega šermukšnis aitrus!
Be gėlos atsidusk ir be nuoskaudos,
Ir priimk, ką likimas mums davė dosnus
Dar kvėpuokim ta šildančia saule,
Ta ramybe su rudenio oro drėgme.
Atsisveikinkim tyliai ir be apgaulės
Su krintančių lapų mirtim,
Su tolstančių paukščių giesme.
Jau be liūdesio ir be gėlos supranti,
Pabaiga juk visai nebaisi,
Nors rūgštumą šermukšnio
Ant širdies ir ant lūpų ilgai dar jauti.
Aš atsiųsiu tau rudenį,
Jį į paprastą voką įdėsiu,
Pasistengsiu dar porą eilučių vilties
Parašyti iš savo širdies,
Žinau, tu skaitysi ir tikrai patikėsi,
Kad meilė gyva, ji nemiršta, ji šviečia,
Net vystančiuos rudenio lapuos
Pamatyti gyvybę ir pajusti troškimą gyvent,
Ir mylėt tas auksinis ruduo dar mus kviečia.
Aldona Sapronaitienė
Tavo vardą
dar saugau širdy…
Kam viltį bekurstyt?
Sudžiūvusią puokštę
įmesiu į židinį.
Kam viltį bekurstyt?
Tamsoje beldžias
į langus lietus.
Kam viltį bekurstyt?
Šerkšno rūbe tyliai šnabžda
žvaigždėta naktis.
Kam viltį bekurstyt?
Rytas lauks
prie žydinčios vyšnios.
Kam viltį bekurstyt?
Vida Tarozienė
Žibuoklėms ir meilei
pasivoliojo saulė
šlaite kalnelio
žiū – ir atsimerkė
susigėdo dangus
akys skaisčios ir drovios
žemai mėlynavo
neatnešė žibuoklių
nė vieną pavasarį
šalia tik buvo.
Lijana Lekavičienė
Meilė
Gal aš nežinau, kas išties yra meilė.
Bet žinau, kad ji negali būti tai, kas skaudina,
Kas skandina ašarų jūroje.
Meilė turi savo šilumą skleisti kasdien,
ne tik vieną dieną metuose,
ne tik tada, kai primena kalendorius.
Žodžiai „myliu tave“ tokie lyg be kūno,
tokie trapūs ir bereikšmiai,
jei jie tik ištariami,
bet ne gyvenami.
Meilė – tai darbai.
Elgesys.
Buvimas šalia.
Mokėjimas drauge tiesiog patylėti.
Tai lyg namai, kuriuose ramu
net didžiausiose gyvenimo audrose.
Kur tave girdi.
Kur tave tiesiog jaučia.
Mylinčiam žmogui nereikia sakyti,
kad kažkas negerai.
Jis pajunta.
Net per atstuma. Sapnuose.
Meilė – tai girdėjimas.
Mokėjimas klausytis.
Norėjimas kito žmogaus širdyje
uždegti šilumą,
o lūpose nupiešti šypseną.
Kiek apie ją parašyta eilių, romanų…
Kiek ji pastato.
Kiek sugriauna.
Bet ji gyvenimo variklis.
Ir viskas – teisinga.
Visata geriausiai žino,
kas mus augina
ir ką dar turime išmokti.
Aš gal nežinau, kas yra meilė.
Bet žinau viena –
ji tikrai yra namai
kito žmogaus širdyje.
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.