Lietuvos švyturių odisėja

Išaušę naujieji metai pajūryje bei pamaryje nušvis švyturių istorijomis: Klaipėdos ir Neringos savivaldybės būtent šiems navigaciniams objektams oficialiai dedikavo 2024-uosius, kurie paženkinti ne vieno švyturio jubiliejumi.

Ventės rago švyturys – seniausias Lietuvoje ir vienintelis, atviras žmonėms ištisus metus. Jo istorija glaudžiai susijusi su nuo 1929 m. veikiančia ornitologine stotimi. Vytauto JUSIO nuotr.

Publikacijų cikle skaitytojus kviečiame susipažinti su visais mūsų šalies švyturiais: ir išnykusiais, ir esamais. Prie Švyturių metų iniciatyvos yra kviečiamos prisidėti Palangos bei Šilutės rajono savivaldybės.

Šįkart – apie Nemuno deltos sargus: pačius seniausius išlikusius Lietuvoje, XIX a. menančius Ventės rago ir Uostadvario švyturius (Šilutės r.). Taip pat – jauniausią šalyje Šventosios švyturį.

Kryžiuočių pėdsakai

Nemuno upė dar nuo priešistorės laikų buvo vienas iš prekybos kelių, tad jos žemupys, žiotys (Atmata) – strateginė vieta. Į Kuršių marias išsikišęs Ventės ragas puikiausiai tiko laivybos kontrolės forpostui įkurti, todėl 1360 m. Teutonų ordino didysis maršalas Henningas Schindenkopfas (1330-1370) pastatė mūrinę pilį, pavadintą Windenburgu („vėjų pilimi“).

 

Daugiau skaitykite:

Lietuvos švyturių odisėja (3) (ve.lt)

Prenumeruoti
Pranešti apie

0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus