Su šventėmis!
Koks dosnus šiemet šventėmis balandis. Visų pirma Velykos – Kristaus Prisikėlimo ir gamtos atbudimo šventė. Pasidžiaukime ir būkime palaiminti gyvenimu, meile, sveikata ir tikėjimu.
Bet prieš tai, pajuokaukime balandžio pirmąją – kiek gyvasties gerame, nuoširdžiame juoke, o įkandin melagio dienos eina viena gražiausių švenčių, tegu tik ypatinga atminimo data – tarptautinė vaikų knygos diena. Ji švenčiama poeto, rašytojo, pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno gimimo dieną. Išskiriame pasakų kūrėjo titulą, nes jo pasakos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
O tie suaugusieji juk visų pirma gyvena vaikų pasaulyje: iš pradžių tiesiogine prasme, o vėliau skaitydami savo vaikams ir vaikų vaikams. Taip, kad su vaikų literatūra susietas visas žmogaus gyvenimas. Pabūkime tuo vaiku ir mes, bent šią dieną, paskaitykime, jei nenučiupsime pasiklausymui vaiko, anūko ar dar mažesnio proanūkio, atsiverskime Anderseno „Karaliaus drabužius“ (labai nūdien reikalingą pasaką), o gal „Bjaurųjį ančiuką“ ar „Undinėlę“. Rasime kur ir širdį, ir mintį paganyti.
I. Arlauskienė
Išskirtinės dienos proga skiriame savo mažiesiems bičiuliams, kurie padeda mums vesti renginius, paminėti šventes, keletą „Vėdryno“ autorių eilėraščių:
Nijolė Čepienė
Šiltas lengvas debesėlis,
Lekia jis aukštai su vėju.
Debesėlis tarsi pūkas –
Jis aukštai padangėj supas.
Saulę jis dažnai prišaukia,
Per padangę tyliai plaukia.
Saulė šviečia mums meili,
Štai kokia diena graži.
Saulės jis mums neužstoja,
Per padangę vis lekioja.
Paukščius vejasi dažnai,
Rūpesčių jam nemažai.
Gabija Urbanavičiutė
Barborytė
Atsikėlė ankstų rytą
Dar labai maža mergytė.
Plaukučius mama šukavo,
O paukšteliai jai dainavo:
– Labas rytas, Barboryte,
Tu miela maža mergyte!
Ką galvoji? Kaip laikais?
Bėgsi žaisti su vaikais?
Ką jie sako nesuprato,
Bet pajuto širdele.
Ji galvoja apie saulę,
Jai taip gera su Mama.
Vida Tarozienė
Žemuogėlė
Rasa nusiprausus,
Dangumi užsiklojus,
Raudona žemuogėlė
Sirpsta, noksta šilojuos.
Bėga mano dienelės,
Tokios greitos ir ilgos:
Aromatą palaukės
Susiversiu ant smilgos.
Aldona Sapronaitiene
Sraigė
Kas su savimi nešiojas namą
nei per aukštą, nei per žemą?
Sraigei namas patogus,
ir labai labai jaukus.
Sraigė turi ragelius,
gerai girdi, puikiai mato,
Sraigė pėdina lėtai –
Sraigė turi vieną padą,
Padui tam nereikia bato.
Birutė Morkevičienė
Batuotas katinas
Pasakoj stebuklų būna,
Ten ir upės net išdžiūna,
Katinas batus nešioja,
O karaliai ašaroja.
Skraistė katino juoda,
Jis važiuoja karieta.
Šeimininką savo saugo,
Myli jį kaip tikrą draugą.
Davė jam rūbus turtuolio,
Negailėjo šilto guolio.
Bet karaliai – ne visi,
Tiktai tie, kurie tikri.