Daug sunkiai dirbdami smulkūs Lietuvos sūrininkai aukso amžiaus negyvena, bet sugeba išsaugoti pieno ūkius ir išgyventi, puoselėja senąsias sūrių gaminimo tradicijas. Ekonominei situacijai pieno sektoriuje primenant amerikietiškus kalnelius, Lietuvoje vis daugiau smulkių ūkininkų pieną ryžtasi perdirbti patys ir galutinį produktą – dažniausiai varškės sūrius – parduoda turguose.
Mato aiškesnę ateitį
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, Lietuvoje yra apie 500 pieno ūkių, kurie pieno neparduoda supirkėjams, o jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda galutinius pieno produktus. Degučių kaimo (Šilutės r.) ūkininkams Daivai ir Gediminui Dlugoborskiams mažą ekologinį pienininkystės ūkį pavyko pasukti tinkama linkme – ūkyje primelžtą pieną jie perdirba ūkio sūrinėje, o produkciją parduoda turguje. Tai buvo sena Daivos svajonė, o ją įgyvendinti paskatino jų jaunėlis sūnus Rokas, nuo mažens sukęs tėvų ir senelių pėdomis, o dabar tapęs ir jaunuoju ūkininku.
Ūkio šeimininkė Daiva pasakojo, kad lapkričio mėnesį mišriame šeimos ūkyje melžė 6 karves. Augina pienines lietuviškas karves, iš produktyvios karvės per dieną gali gauti ir 40 litrų pieno. Be melžiamų, augina ir mėsinių galvijų, veršelių, telyčių. Iš viso dabar rūpinasi 22 raguočiais. Nuosavos žemės valdo nedaug – apie 4 ha, kitą žemę nuomojasi.
„Mūsų ūkelis mažas, bet visi stengiamės, dirbame, kad išgyventume, susimokėtume mokesčius, sau ko reikia nusipirktume. Turima ūkio technika genda, dirbame dar su „belorusais“. Reikalingiausius padargus, kokie jie yra, tokie, bet turime savo. Jais ir nudirbame visus darbus“, – pasakojo ūkininkė.
Mišriame ūkyje lapkričio mėnesį, kol buvo palankūs orai, karvės dar ganėsi lauke. Jas papildomai šėrė pašarais iš rulonų. Po ranka – šienapjovė ir rinktuvas, nes kol buvo atolo, ūkio šeimininkas Gediminas raguočiams pašienaudavo šviežios žolės. Anot Daivos, kiekvieną karvę reikia pamelžti tiek ryte, tiek vakare, pasirūpinti prieaugliu, visus pašerti. Ištisus metus nesustoja darbai sūrinėje, nes ir ten nėra laiko ilsėtis. Išeiginių nėra, nuo pirmadienio iki pirmadienio – darbo dienos.