Sausio 30 d. uždaryta Šilutės kultūros centre, pirmojo aukšto fojė, visą mėnesį veikusi šilutiškės menininkės, šiuo metu gyvenančios Tauragės rajone, Eičių kaime, Ramunės Vakarės fotografijų ant drobės paroda „Šviesos apžavai“. Lankytojai galėjo pasigėrėti ir adatinėmis, siuvinėtomis kryželiu. Jau praėjo keletas dienų, tačiau įspūdžiai apie parodą neblėsta.
Dauguma „Vėdryno“ sambūrio literačių su Ramune susipažinome prieš keletą metų Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje per mūsų knygos sutiktuves. Ramunė taip pat rašo ir mėgsta siuvinėti kryželiu.
Tauragiškė Daiva Genienė, dažnai lydinti Ramunę į parodų pristatymus, kalbėjo: „Tai yra didžiulė garbė ir atsakomybė: ir labai lengva, ir labai sunku – vienu metu. Lengva, nes pažįstu parodos autorę daugiau nei 30 metų ir galiu kalbėti balsu žmogaus, mačiusio, jautusio ir prisimenančio daugybę įvairiausių Ramunės parodų. Sunku – nes tikrai neįmanoma Ramunę pristatyti kaip vieno žanro atstovę“.
Tęsdama supažindinimą su menininke, Daiva kalbėjo: „Daugelis Ramunę pažįsta kaip poetę, trijų poezijos knygų autorę, almanachų sudarytoją, redaktorę, kūrėjų svetainės „Žaliažolė“ moderatorę, meno žmonių susitikimų klubo „Vakarutė“ vieną iš įkūrėjų ir vadovių, treti – kaip gamtininkę, fotomenininkę. Ir visi sutartinai – kaip be galo šiltą, sąžiningą, kuklų, orų ir gilų Žmogų“.
Šiltai žvelgdama į parodos autorę, susitikimo moderatorė Daiva kalbėjo: „Gobelenai, plauko plonumo karpiniai, piešimas, tapyba, akvarelė, mandalos, kusudamos (tradicinis japonų popieriaus menas, kuriame keliolika identiškų piramidinių modulių lankstomi iš popieriaus ir siuvami arba klijuojami į sferinį rutulį), fotografija, nėriniai, siuvinėti atvirukai, paveikslai, adatinės ir portretai, net ir… siuvinėti eilėraščiai! Ramunės siuvinėtų LT Prezidentų paroda 2018 m. buvo iškilmingai pristatyta Seime, o dabar puošia Tauragės rajono savivaldybės mažąją salę“.
Žvelgdama į parodoje eksponuojamas foto drobes, D. Genienė susirinkusius supažindino ir priminė, kad Ramunė „kaip fotomenininkė yra pelniusi laurus foto konkurse „Augalų portretai“, kur tarp 1000 darbų iš Lietuvos jos efemeriškoji aguona pelnė I-ąją vietą“. Kalbėdama apie Ramunės kaip fotografės veiklą, negalėjo nepaminėti, kad „pagrindinė autorės veikla – gamtos stebėjimų nuotraukų skelbimas pasaulio gamtininkų bendruomenės svetainėje INATURALIST. Šiuo metu ten užfiksuoti 7 665 stebėjimai ir 2 189 rūšys. Atskirai keliami drugių stebėjimai: 1 658 stebėjimai ir 348 rūšys. Taip taip – visi šie skaičiai yra Ramunės“. Tęsdama pasakojimą apie darbų įamžinimą, Daiva papasakojo, kad Ramunės nuotraukų yra ir solidžiame leidinyje „Pažinkime Lietuvos vorus“ (2003) bei leidinyje „Vadovas Lietuvos drugiams pažinti“. Taip pat pasidžiaugė, kad už nuopelnus Tauragės kraštui Ramunė yra apdovanota Tauragės rajono savivaldybės garbės ženklu, bet pati apdovanojimų niekuomet nesureikšmina.
Menininkė papasakojo, kad gimė Šilutės rajone, Pagrynių kaime. Apgailestavo, kad gimtoji sodyba nėra išlikusi. Pasidžiaugė, kad gyvenimas vėl suvedė su mokytoja Irena Arlauskiene, kuri turėjo įtakos asmenybės formavimuisi. „Ramunė buvo niekuo neišsiskirianti iš kitų mergaitė. Paprasta, kukli, rami, tyli, tik man atrodė, kad vis ieško bendravimo su manimi. Mokydamasi Ramunė rašė dienoraštį, kurių buvo ne vienas sąsiuvinis… Labai džiaugiuosi ją vėl sutikusi, dažnai pasikalbame telefonu“, – kalbėjo I. Arlauskienė.
Į keletą klausimų atsakė ir susitikime dalyvavę jaunuoliai, kurie labai pradžiugino viešnias.
Menininkė papasakojo susirinkusiems, kad kiekviena veikla ją įtraukia ir džiugina, kad kiekvieną darbą stengiasi su meile atlikti iki galo. Sakėsi, esanti laiminga.
Ramunė padovanojo vėdrynietėms savo fotodrobių. Papasakojo, kaip jos buvo pasirinktos, o Daiva perskaitė laišką – skrajutę apie paveikslą su vėdrynu:
„kiekvieną žolę
glostau akimis –
ji man atšvinta
„Ši drobė yra apie meilę per atstumą ir stebuklą, kurį sukuria dėmesingumas. Tai aukščiausia Ramunės Vakarės makro fotografijos filosofija – kaip paprasta žolė tampa šviesos šaltiniu.
– Žvilgsnis kaip prisilietimas: Haiku meistrai sakydavo, kad norint ką nors suprasti, reikia su tuo tapti viena. Žodžiai ,,glostau akimis” parodo, koks švelnus ir kantrus yra fotografės santykis su gamta. Ji nesiekia nuskinti žiedo ar pagauti vabzdžio – ji jį apglosto savo dėmesiu.
Atsako stebuklas: Paskutinė eilutė ,,ji man atšvinta” yra magiška.
Tai liudija, kad gamta nėra negyvas objektas. Kai mes žiūrime į pasaulį su meile ir kantrybe, ji mums ,,atsako” – jis nušvinta, atsiskleidžia savo spalvomis, rasos lašeliais ir paslaptimis, kurios skubančiam praeiviui lieka nematomos.
Šviesos prigimtis: Ši drobė primena, kad ,,Šviesos apžavai” nėra tik techninis terminas. Tai vidinė šviesa. Kai mes pradedame vertinti ,,kiekvieną žolę”, pasaulis nustoja būti pilkas. Jis tampa šventove.
Šis kūrinys mus kviečia į ,,akvaterapiją”. Ramunė mums rodo, kad jei tik turėsime kantrybės ,,paglostyti akimis” bent vieną stiebelį savo kieme, tas stiebelis mums būtinai nušvis. Tai mokėjimas matyti stebuklą kasdienybėje”.
Ilgai stoviniavome prie Ramunės įvairiais raštais išsiuvinėtų adatinių. Gėrėjomės zodiako ženklų serija ir keletą jų nusipirkome. Jos bus naudojamos ne tik pagal paskirtį, bet ir puoš namus.
Po parodos uždarymo niekas neskubėjo išeiti. Dar vis žvalgėmės į gražius parodoje esančius eksponatus, kuriuos Ramunė atsargiai nukabino ir supakavusi dėjo į dėžes.
Ši paroda kviečia mus neskubėti, stabtelėti ir pamatyti grožį gamtoje. Įamžinti jį. Tikėti savo jėgomis, bandyti ir bus atlyginta.
Birutė Morkevičienė
