„Blynai jau iškepti ir suvalgyti, žiemos simbolis Morė užkūrtas virto laužu Lietuvos miestuose ir miesteliuose… ” Žiema, žiema, bėk iš kiemo „, – skandavo persirengėliai, pasidabinę įvairiausiomis kaukėmis… Tikėkimės, kad daug sniego, šalčio ir speigo atnešusi žiema, greitai pasitrauks, nes Saulė motulė kyla vis aukščiau su kiekviena diena ir visi nekantriai laukiame pavasario, grįžtančių iš tolimų kraštų namolio paukščių… Tam viltingam laukimui sutrumpinti – siunčiu savo poezijos, dedikuotos pavasariui”, – rašo kūrėja iš Palangos Odilė Norvilaitė.
Žaliakė ponia
Žaliakė ponia marga suknele
Apsigobus skara iš rūkų
Rankoje – taurė pilna
Gundančių aromatų gausa
Šaltmėtes užkalbėjus…
Ištiesė ranką su cigaru
Vaišino kokteiliu su ledu,-
Ilgėjančiai dienai sutikti
Taria – vėju ariu, saulalą šaukiu
Kad tekėdama ryškiai nušvistų
Jos lūpos alsuoja kaitra
Slėpininga gaiva
Akyse jau viltis sužibėjus
Lyg į puotą žingsniu
Iš žiedų vainiku
Pasipuoš ir pasiliks …
Lygiadieniui pasižadėjus!
Pavasario vėjui
Lyg skausmo mėlynas dangus
Šakom paremtas nerangus
Nė vieno debesies
Tavęs aš pasiilgus
Tu toks svarbus ir toks brangus
Pavasarinis vėjau…
Kol drėskė čaižė speigas ir lietus
Viltim tikėjau, kad nurisi
Bangom nuneši
Švino debesis tamsius
Ir dviese apie naują rytą pakalbėsim
Parginsi palauke paukščius
Laimingą meilę pažadėsi-
Kaip lemta taip bus
Žinau –
Atgysi lapais ir žiedais
Čiurlensi šaltiniu , lakštingala čiulbėsi…
Ankstyvas pavasaris
Prie kalno
Akmenys ratų sugulę
Netolstantis jūros ošimas
Nutolęs šaltis lyg Micaro delta
Poetams priminimas
Šiaurės danguj žvaigždyne spelta
Išnyksta su ryto aušra
Kol sukasi ratu sprendimas
Laikas jau priimtas ir už tave
Antai – sugrįžo žąsys
Virpa oras
Prikėlė sparnas bangomis
Kaip kad kasmet – pavasarį
Kaip kad kasmet – po pasaką
Paukščiai take, – paukščių take !
Odilė Norvilaitė
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.