Praėjusį savaitgalį į greitąją medicinos pagalbą plūdo sergantys gripu. Kiek per savaitgalį kreipėsi suaugusiųjų, o kiek – vaikų? Siaučiant gripui, ką medikai pataria daryti, kad nuo jo apsisaugotume? Kaip atskirti gripą nuo peršalimo ir kada būtina kreiptis į medikus?
Į Šiuos klausimus atsakė Šilutės ligoninės atstovė spaudai R. Ežerinskė.
Primename, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nėra pavaldi VšĮ Šilutės ligoninei, todėl dėl greitosios pagalbos iškvietimų reikėtų kreiptis tiesiogiai į GMP tarnybą.
Kalbant apie VšĮ Šilutės ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių, praėjusį savaitgalį – nuo sausio 23 d. 18 val. iki sausio 26 d. 8 val. ryto – būtent dėl gripo kreipėsi 24 vaikai. Suaugusiųjų gripo atvejų Priėmimo skyriuje tuo laikotarpiu registruota nebuvo.
Gripas dažniausiai pasireiškia staigia ligos pradžia, aukšta temperatūra, stipriu bendru silpnumu, galvos, raumenų ir sąnarių skausmais. Skirtingai nei peršalimo atveju, gripo simptomai atsiranda greitai ir būna ryškūs. Peršalimas paprastai prasideda palaipsniui – vyrauja sloga, gerklės perštėjimas, nedidelis karščiavimas. Diagnozei patikslinti galima naudoti greituosius testus, kurie leidžia nustatyti gripo A, gripo B ir COVID-19 infekcijas.
Į medikus būtina kreiptis, jei:
-
aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 3 dienas arba blogai mažėja vartojant vaistus;
-
atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai;
-
stipriai blogėja bendra būklė;
-
suserga kūdikiai, vyresnio amžiaus asmenys ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Dažniausios gripo komplikacijos – plaučių uždegimas, ausų ar sinusų uždegimai, lėtinių ligų paūmėjimas, o sunkesniais atvejais – kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti stacionarinio gydymo.
Medikai primena pagrindines prevencijos priemones: skiepijimąsi nuo gripo, rankų higieną, patalpų vėdinimą, vengimą lankytis viešose vietose susirgus bei savalaikį kreipimąsi į šeimos gydytoją.