Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio viešus pareiškimus apie Kaliningrado sritį ir spręsti dėl galimų teisinių priemonių.
Kreipimesi P. Gražulis teigia, kad teisėsauga operatyviai reaguoja į įvairius politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymus, tačiau, jo nuomone, rimtesnio vertinimo nusipelno K. Budrio pareiškimai dėl Kaliningrado.
Europarlamentaras remiasi 2026 m. gegužės 18 d. Šveicarijos leidinyje „Neue Zürcher Zeitung“ paskelbtu interviu, kuriame K. Budrys kalbėjo apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos karinius pajėgumus Kaliningrado srityje. P. Gražulio vertinimu, tokie žodžiai gali būti suprasti kaip grasinimas panaudoti karinę jėgą ir suteikti Rusijai propagandinį pagrindą vaizduoti Lietuvą kaip agresyvią valstybę.
Kreipimesi teigiama, kad užsienio reikalų ministras nėra įgaliotas kalbėti NATO vardu, o tokia retorika, P. Gražulio nuomone, gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams.
Europarlamentaras taip pat atkreipia dėmesį, kad po ministro pareiškimų sekė griežta Rusijos pareigūnų reakcija, o jo žodžiai buvo cituojami Rusijos žiniasklaidoje. P. Gražulis primena ir ankstesnius K. Budrio pasisakymus dėl Kaliningrado tranzito bei Baltarusijos vaidmens kontrabandos schemose, teigdamas, kad jie sudaro nuoseklią, jo vertinimu, provokacinės retorikos liniją.
Kreipimosi pabaigoje P. Gražulis prašo Generalinės prokuratūros įvertinti visas aplinkybes ir spręsti dėl galimos K. Budrio baudžiamosios atsakomybės.
„K. Budrio veikla realiai kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl prašau patraukti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma europarlamentaro kreipimesi.
R.Lekavičius