Dvi pušys prie marių stovėjo,
Tarsi moterys mojo ranka.
Žvejus į marias jos lydėjo,
Sugrįžusių laukė drauge.
Gera po jom buvo stovėti.
Gera sugrįžt po kelionių dažnai.
Gražūs jų šakų vainikai
Guodė, ramino ir laukė kantriai.
Bėgo metai, kartu mes užaugom,
Pamario buvo jos puošmena.
Tačiau kartą sugrįžus neradau jų –
Išrovė jas vėtra nakčia.
Dvi pušys, Birutė Morkevičienė
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.