„Labas! Apie tą, pavasario atgimimo laiką, kurį prisimenu … Laiminga, kad gimiau pačiu laiku, dalyvavau visuose to meto įvykiuose, buvau deleguota į Atgimimo Sąjūdžio suvažiavimą 1988 m Vilniuje – ir pamenu, vėl regiu, kai močiučių skryniose per visus okupacijos metus sergėta Trispalvė suplazdėjo ant Gedimino kalno! Džiaugsmas, laimė, didybė – Dainuojanti revoliucija, atomazga – 1991m. Lietuvos Nepriklausomybė atkurta! Pats gražiausias jaunystės pavasaris, kuris amžiams liko šioje datoje”, – rašo Odilė ir siunčia savo eiles.
Kovo vienuoliktoji
Per šlapdribą ir gruodą
Nuo remonto platformos
Metalo uždangai sugriuvus
Auksinės patirties pintinės …
Su trispalve per minią
Link laisvės angelo statulos …
Jau kyla sparno smaigaliu
Į valios ryžto aušrą –
Ryto žara nudažė dangų!
Užgimė teisė nuolatinė
Gimtos kalbos iš bočių dvaro …
Budėti nuolat, nuolat ginti –
Ir vėl esi savim,
Esi širdim, – turi Tėvynę!
Odilė Norvilaitė
Kuriate? Atsiųskite savo kūrybą el.p. pamariozinios@gmail.com, o mes ja pasidalinsime su savo skaitytojais. Nepamirškite pridėti ir nuotraukos, kurią norite matyti prie pateiktos publikacijos.