Mama…

Mama tai meilė,

Kuri nieko neprašo mainais.

Tai tyla, kuri viską supranta,

Net kai žodžiai pabėga savaisiais keliais.

 

Mama tai šviesa,

Kuri šviečia namų languose.

Tai malda be žodžių,

Kuri saugo tyliais vakarais.

 

Mama – laukimas be pykčio, skubos,

Prie durų, sodely, kieme.

Tai ašara, riedanti slapta,

Kad vaikas išliktų stiprus.

 

Mama – kantrybė ilgesnė už kelią,

Kuriuo kartais nueiname per toli.

Ir atleidimas – be klausimų,

Be „kodėl“ ir be „galėjai kitaip“.

 

Lijana Lekavičienė „Mama”

Exit mobile version
For full functionality of this site it is necessary to enable JavaScript.