Birutė Morkevičienė
ADVENTO SPALVOS
Ir vėl sulaukėme Advento –
Ramybės ir susikaupimo laiko.
Praėję metų ratą vėl sugrįžtam
Prie to, kas artima, brangu.
Sapne bendraujam su mama ir tėčiu –
Seniai jų nebėra, bet balsas tebesklinda,
Paliečia švelni ir glostanti ranka –
Atrodo – vakar viskas buvo.
Namie pakvimpa imbieriniais sausainiais,
Anūkai glaudžiasi šalia.
Koks geras jausmas laukti švenčių –
Pabūti su artimaisiais būryje.
Uždegsime Advento žvakeles
Ir apmąstysim savo kelią,
Toli mus atmintis nuves,
Palies ir jautrią širdies kertelę.
Kas buvo ir dar bus –
Širdis vis tiki ir vis laukia
Gražių ateinančių dienų
Ir metų vėl naujai atnešamų.
Lijana Lekavičienė
LAUKIMO KELIAS
Sukasi laiko ratas tylus –
Kiekviena diena – žingsnis trapus.
Advento vainike dega žvakės,
Liepsnelės – lyg vilties pažadas.
Adventas – tai kelias,
Kuriame siela sustoja, nurimsta
Ir kviečia kasdieniam triukšme
Akimirkoj rasti save.
Adventas primena paprastumą
Ir prasideda tyloje,
Kuri leidžia išgirsti save,
Ir tą, kuris eina šalia.
Adventas – ne tik data,
Tai vilties metas,
Pasirengimas ne tik šventei,
Bet ir vidiniam virsmui.
Tyla Advente – nėra garsų nebuvimas,
Tai erdvė, kurioje žmogus susitinka
Su tuo, kas slepias po žodžiais,
Po skuba, nerimu ir kaukėmis.
Laukimas brandina Kalėdas –
Ne kaip akimirką, o kelią,
Kuriame kasdienis žingsnis svarbus
Net jei jis ir mažas ar nebylus.
Viskas ateina be triukšmo,
Per paprastą dienos tylą,
Kad Kalėdos gimtų ne kalendoriuj
Ir su meile žengtum savo rytojum.
Aldona Anciuvienė
ADVENTAS
Pievos, miškai, arimai
Sniego pūkais nukloti.
Gamta tokia nurimus
Tarsi giliai miegotų.
Šių metų baigėsi bėdos –
Ramybės laikas šventas.
Jau greitai bus Kalėdos,
Dabar gi jau Adventas.
Susimąstyti laikas geras.
Kas gera prisiminti,
O netektys pamirštos,
Būti dosniems, atsiprašyti
Ir atleisti dera…
Širdis ir siela tenurimsta!