„Kaip greitai bėga laikas – jau tolsta rugsėjis, pažėręs nuostabių, rasotų, sidabro voratinkliais išaustų rytų ir šiltų, saulėtų dienų. Truputį gaila ir ilgu, kad poetiškas rugsėjis kartu su sparčiau trumpėjančiomis dienomis pabėga! Po pasivaikščiojimų parkuose prisiminimui palieka puokštę degančių spalvų lapų ir pilnas kišenes kaštonų”, – rašo palangiškė Odilė Norvilaitė ir siunčia savo kūrybą.
Prisėdo už stalo ruduo
Vasaros laiko omega
Vakaro ilgo tamsoj
Lapai nuraudę iš gėdos
Rūkas nudriskęs svečiuos
Užsuka tyliai be žado
Supsis jis voro tinkluos
Gundys nostalgija sodo…
Svertas obels – obuolys
Stumtels sudrėkusią žolę
Pažadą rojaus ridens
Vijoklių kaskadas nukėlęs
Dar nenurims tik svirplys
Paukščių klyksmus nulydėjęs
Kylantis Mėnuo dalins
Bėgantį tolin rugsėjį …
Odilė Norvilaitė
2026m
