Žolės smulkinimas nerekomenduojamas nuolatinei pievų priežiūrai

Lyginant galimus pievų tvarkymo scenarijus tarpusavyje, moksliniai tyrimai rodo, jog ekstensyvus ganymas ir tradicinis šienavimas lemia augalų rūšinės įvairovės didėjimą, sukuria palankias sąlygas bestuburiams, paukščiams ir kitai faunai.

Lyginant galimus pievų tvarkymo scenarijus tarpusavyje, moksliniai tyrimai rodo, jog ekstensyvus ganymas ir tradicinis šienavimas lemia augalų rūšinės įvairovės didėjimą, sukuria palankias sąlygas bestuburiams, paukščiams ir kitai faunai. Tuo metu žolės smulkinimas ir paskleidimas blogina pievos būklę – mažina rūšinę įvairovę, keičia pievos struktūrą ir dirvožemio sudėtį.

Pavyzdžiui, plotuose, kuriuose nuolat smulkinama žolė dėl azotinių medžiagų pertekliaus įsikuria azotamėgiai aukštieji žolynai – dilgėlynai, builynai, dažniausiai netinkami perėti daugeliui pievose gyvenančių paukščių rūšių, ypač tilvikiniams paukščiams.

Lietuvoje nuo 2004-ųjų beveik trečdaliu sumažėjo bendras pievų ir ganyklų plotas. Kartu nyksta ilgą laiką ekstensyviai naudotose pievose susiformavę išskirtinę vertę turintys biologinės įvairovės kompleksai, mažėja kaimo vietovių floros ir faunos rūšių. Prastėja ir pievų būklė. Todėl atsirado poreikis išanalizuoti, kokie šių buveinių naudojimo būdai gali ją pagerinti, o kokie skatina tolesnę degradaciją.

Istoriškai, pusiau natūralios pievos ir jose aptinkamų rūšių įvairovė yra prisitaikiusi gyventi reguliaraus trikdymo sąlygomis, kurios sudaromos jas ganant arba šienaujant. Geros pievų būklės palaikymui labai svarbu, kad kartu su nupjauta žoline augalija pašalinamos maisto medžiagos. Taip užtikrinama pusiausvyra ir stabdomas konkurencingų, derlingesnius dirvožemius mėgstančių augalų rūšių įsigalėjimas.

Tačiau traukiantis gyvulininkystei, atsirado problema, kaip panaudoti šienaujant pievas susidarančią biomasę, todėl Lietuvoje pradėtas plačiai taikyti žolės smulkinimas, dar klaidingai vadinamas mulčiavimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, jį galima taikyti tik tam tikrai atvejais, pavyzdžiui, šalinant galvijų nenuėstas žolės liekanas. Atkuriant apleistas pievas šį metodą galima naudoti tik tam tikrą laiką.

Tik nederlingose pievose dažnesnis žolės smulkinimas gali turėti mažesnį neigiamą poveikį augalų įvairovei, tačiau labai nukentėtų bestuburiai ir antžeminėse augalų dalyse aptinkama pievų gyvūnija.

Citata: