Kibernetiniai sukčiai nuolat keičia taktikas. Apgaulingus laiškus su kenksmingomis nuorodomis papildo balso klastotės, dirbtinio intelekto (DI) kuriamos apsimetinėjimo schemos ir kitos sudėtingesnės atakos. Ekspertai perspėja, kad vis daugiau incidentų prasideda ne pačioje organizacijoje, o jos partnerių, tiekėjų ar naudojamų skaitmeninių paslaugų grandinėje. Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Vaido Dominausko, būtent šios tarpusavio priklausomybės artimiausiais metais taps vienu didžiausių kibernetinio saugumo iššūkių verslui.
ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA savo naujausioje grėsmių apžvalgoje „Threat Landscape 2026“ atkreipia dėmesį, kad organizacijos tampa vis labiau priklausomos nuo tarpusavyje susijusių programinės įrangos, debesijos ir kitų skaitmeninių paslaugų tiekėjų. Dėl to incidentas vienoje grandinės dalyje gali paveikti daugybę kitų įmonių – net ir tas, kurios pačios investavo į stiprią kibernetinę apsaugą.
„Iki šiol dauguma kibernetinių grėsmių buvo siejamos su konkrečia organizacija ir jos sistemomis. Tačiau verslas veikia kur kas sudėtingesnėje aplinkoje, nei prieš dešimtmetį: viena įmonė gali būti priklausoma nuo dešimčių skirtingų platformų, tiekėjų ir partnerių. Todėl svarbu ne tik apsaugoti savo infrastruktūrą, bet ir suprasti, nuo ko priklauso verslo tęstinumas“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas Vaidas Dominauskas.
Pasak jo, kibernetinės atakos tiekimo grandinėje nėra naujas reiškinys, tačiau auga jų poveikis verslui. Nusikaltėliai gali taikytis į programinės įrangos kūrėją, debesijos paslaugų teikėją, IT priežiūros partnerį ar kitą tiekėją, kurio sprendimais naudojasi daugybė organizacijų. Tokiu būdu vienas pažeidžiamumas gali tapti įėjimo tašku į kelių įmonių sistemas.
„Dėl šių priežasčių verslas turėtų atidžiau vertinti ne tik savo infrastruktūrą, bet ir trečiųjų šalių prieigas, naudojamas platformas, duomenų mainų kanalus bei tiekėjų pasirengimą incidentams. Įmonėms taip pat svarbu žinoti, kurios paslaugos yra kritinės ir kiek laiko jos galėtų veikti sutrikus vienam iš partnerių. Būtent todėl vis svarbesnis tampa nuolatinis grėsmių stebėjimas ir gebėjimas kuo anksčiau pastebėti incidento požymius“, – teigia V. Dominauskas.
„Telia“ verslo klientams teikia saugumo operacijų centro (SOC) paslaugas, kurios leidžia visą parą analizuoti saugumo įvykius, identifikuoti įtartiną veiklą ir greičiau reaguoti į galimas grėsmes. Įmonės taip pat gali pasitelkti pažeidžiamumų vertinimo, grėsmių stebėsenos ir incidentų reagavimo paslaugas.
DI keičia sukčiavimo schemas
Augančias tiekimo grandinių rizikas papildo ir tai, kad DI leidžia nusikaltėliams lengviau apsimesti darbuotojais, partneriais ar paslaugų teikėjais. Sukčiai gali kurti įtikinamesnius laiškus, klastoti balsą, atkartoti bendravimo stilių, apsimesdami įmonės vadovu, darbuotoju ar patikimu verslo partneriu.
- Dominausko teigimu, reaguodamos į šią tendenciją, įmonės turėtų peržiūrėti savo kibernetinio saugumo mokymų programas, kad darbuotojai gebėtų įvertinti, ar prašymas atitinka įprastą tvarką, ar jautri informacija perduodama įprastu kanalu, ar finansinę operaciją inicijuojantis asmuo tikrai yra tas, kuo prisistato.
„Technologijos leidžia nusikaltėliams įtikinamai apsimesti žmogumi, kuriuo pasitikime, todėl organizacijoms reikia aiškių procedūrų, kaip tikrinami nestandartiniai prašymai, ir griežtesnės tapatybių bei prieigų kontrolės. Svarbu ne tik apsaugoti tinklą, bet ir nuolat kontroliuoti, kas ir prie kokių duomenų gali prisijungti. Daugiafaktorė autentifikacija, reguliari paskyrų peržiūra ir neįprastų prisijungimų stebėsena turėtų būti bazinės saugumo priemonės, ypač aktualios debesijos ir „Microsoft 365“ aplinkose, kur saugoma didelė dalis verslo informacijos“, – sako jis.
Tikrasis testas po atakos
Dar viena ryškėjanti tendencija – kibernetinių incidentų poveikis vertinamas ne tik pagal pavogtų duomenų kiekį, o ir per kiek laiko įmonė negali teikti paslaugų, priimti užsakymų, vykdyti gamybos ar pasiekti savo sistemų.
Elektroninei parduotuvei net kelių valandų sutrikimas gali reikšti prarastus pardavimus. Gamybos įmonei jis gali sustabdyti visą gamybos liniją, o logistikos bendrovei – sutrikdyti pristatymus ir paveikti klientų veiklą. Dėl to kibernetinis saugumas tampa neatsiejamas nuo verslo atsparumo ir reputacijos.
„Ruošdamosios incidentų valdymui, organizacijos dažnai susitelkia tik į prevenciją. Tačiau būtina numatyti procesus ir tam atvejui, kai incidento išvengti nepavyksta: kaip greitai jis bus pastebėtas, kaip efektyviai bus suvaldytos pasekmės ir kaip greitai pavyks atkurti įprastą veiklą. Organizacijos, kurios iš anksto įvertina kritines sistemas, turi aiškų incidentų valdymo planą ir reguliariai jį išbando, krizę gali suvaldyti gerokai greičiau“, – teigia V. Dominauskas.
Pasak jo, kibernetinio saugumo brandą apibrėžia ne užkirstų atakų skaičius, o gebėjimas tęsti veiklą sutrikimo metu. Organizacijos, kurios žino savo kritines priklausomybes, reguliariai testuoja incidentų valdymo scenarijus ir gali greitai atkurti svarbiausias paslaugas, turi gerokai daugiau galimybių sumažinti tiek finansinius, tiek reputacinius nuostolius.