„Natura 2000“ – tai Europos Sąjungos (ES) saugomų teritorijų tinklas, kurio tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos augalų ir gyvūnų rūšis bei gamtines buveines. Šiame straipsnyje norėtume plačiau supažindinti su išskirtine „Natura 2000“ teritorija Nemuno deltos regioniniame parke.
Pagal ES Buveinių (BAST) ir Paukščių (PAST) direktyvas Europoje yra išskirta apie 2000 rūšių ir 230 buveinių tipų, kurių apsaugai svarbias teritorijas rekomenduojama įtraukti į „Natura 2000“ tinklą. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis.
Šiandien plačiau norėtume supažindinti su europinio „Natura 2000“ tinklo teritorijų reikšmingą dalimi Lietuvoje – Nemuno deltoje esančiu Sausgalvių polderiu II ir jo pievomis, šios teritorijos apsaugos tikslais ir išskirtine biologine įvairove.
Ši teritorija yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijoje. Teritorijos plotas siekia net 746 ha.
Šioje teritorijoje esantis Sausgalvių botaninis-zoologinis draustinis priskirtas Sausgalvių pievų PAST, kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Mat būtent čia yra viena iš svarbiausių Lietuvos PAST buveinių, kuriose peri visoje Europoje sparčiai nykstantys paukščiai – meldinė nendrinukė ir stulgys.
Teritorijoje esančiuose Sausgalvių polderiuose nuo 2000 metų vykdomos meldinių nendrinukių – tikslinės Sausgalvių pievų PAST rūšies – apskaitos, kurias yra atlikę įvairūs stebėtojai. Ši vieta tapo ir simboliniu prasmingų projektų tyrimų centru siekiant įgyvendinti reikšmingus tarptautinius projektus „LifeMagniDucatusAcrola“ ir „LIFE4 AquaticWarbler“, skirtus sparčiai Europoje nykstančios meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) išsaugojimui.
Kalbant bendrai, visa teritorija yra itin svarbi paukščių apsaugai buveinių vieta, mat čia peri tokie paukščiai, kaip pievinės lingės (Circus pygargus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), švygždos (Porzana porzana), griežlės (Crex crex), mažieji kirai (Larus minutus) ir daugelis kitų retų rūšių sparnuočių.
Teritorijoje vyrauja drėgnoms pievoms būdinga žolinė danga su gerai išreikštomis viksvų (Carex spp.) bendrijomis. Tačiau vietomis (ypač šiaurinėje teritorijos dalyje) dominuoja užliejamų, bet ne perteklingų vandens pievų augalų bendrijos su viksvų intarpais bei išlikusiais kultūrinių pievų fragmentais.
Be varpinių (įskaitant viksvas) augalų šioje teritorijoje dažnai pastebimas vandeninis čėriukas (Rorippa amphibia), kartenė (Cardaminea sp.), paprastasis lipikas (Gallium album), plačialapė drėgmenė (Siu latifolium). Tam tikrose teritorijos dalyse gausu viksvų ar jų guotų, o link pakraščių gausėja aitriųjų vėdrynų (Ranunculus acris). Teritorijoje aptinkama ir viena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta augalų rūšis – miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), kuri teritorijoje buvo užfiksuota 2014 m.
Dviejų tipų EB svarbos natūralios buveinės šioje teritorijoje iš viso užima net 371,8 ha plotą (tai sudaro net 52,5 proc. bendro teritorijos ploto). Labiausiai paplitusi ir didžiausią plotą užima buveinė – 6450 Aliuvinės pievos. Teritorijoje iš viso identifikuota 11 šios buveinės fragmentų. Bendras buveinės užimamas plotas siekia net 286,5 ha.
Visgi teritorijoje esančios aliuvinių pievų buveinės apsaugos būklė šiandien vertinama kaip bloga, nepakankama.
Ši teritorija yra reikšminga ir žuvims. Žuvys patenka į Sausgalvių polderių sausinimo kanalus iš Nemuno ir jo intako Leitės upės potvynių metu. Apsemti polderiai yra svarbi lydekų ir karšių neršto vieta. Vandens nuleidimo kanaluose po pavasarinio potvynio sugaunami lynai, karosai, karšiai, lydekos, ešeriai, kuojos. Teritorijoje esančiuose kanaluose aptinkami ir retieji vijūnai, kurių populiacijų stebėjimas čia vyksta reguliariai.
Siekiant pagerinti ir išlaikyti buveinių kokybės būklę, Sausgalvių polderio II pievų „Natura 2000“ teritorijai yra nustatyti apsaugos tikslai – parengtas gamtotvarkos planas.
Esminiai gamtotvarkos plano tikslai šioje teritorijoje yra atkurti ir (ar) palaikyti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveinių ir saugomų tikslinių rūšių – švygždos, griežlės, stulgio, gaiduko, globaliai nykstančios meldinės nendrinukės, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų – apsaugos būklę.
Tam, kad įgyvendintų šios teritorijos gamtotvarkos plano tikslus – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistai turi įgyvendinti numatytas užduotis:
- informuoti suinteresuotus asmenis apie teritorijos svarbą, saugomų vertybių apsaugos poreikius, gamtinėms vertybėms palankaus ūkininkavimo galimybes ir teikiamą naudą, skatinti juos aktyviau prisidėti prie teritorijos tvarkymo;
- nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę atsižvelgiant į tikslinių saugomų paukščių rūšių fenologiją ne mažesniame kaip 280 ha plote;
- inicijuoti Nemuno deltos PAST ir BAST ribų išplėtimą.
Tad ką svarbu žinoti, norint pagerinti šioje teritorijoje esančių svarbių gamtos buveinių būklę?
Šiandien ši teritorija daugumoje naudojama gyvulių ganymui ir šienavimui, tad toks žemės naudojimas iš esmės yra palankus teritorijoje aptinkamų rūšių apsaugai. Tačiau itin svarbu užtikrinti, kad palankus būtų ne tik vykdomų veiklų tipas, bet ir naudojami metodai, kaip pvz. pavasarinių potvynių vandens valdymas, šienavimo datos, ganymo intensyvumas ir kt., turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į vietos biologinės įvairovės poreikius.
Pavyzdžiui, teritorijoje esančioms pievų ir paukščių buveinėms itin svarbus vandens lygis balandžio–birželio mėn. Siekiama, kad nusausinimo norma pavasarį siektų tik 0-0,2 m, birželio – liepos mėnesiais – 0,2-0,4 m, rugpjūčio mėnesį ir rudenį – 0,4–0,6 m. Taip pat svarbūs šienavimo ir ganymo terminai. Šienavimo laiką nustato pasirinkta agrarinės aplinkosaugos priemonė, tačiau bet kokiu atveju šienavimas prieš liepos 1 d. yra nepageidaujamas. Ganant gyvulius, reikėtų laikytis ekstensyvaus ganymo principų, t.y. 0,3-1 sąlyginio galvijų vieneto hektare. Galvijų ganymas viksvynuose yra nepageidaujamas.
Už teritorijos ribų esantys žemės ūkio paskirties laukai šiandien čia taip pat daugiausia naudojami kaip pievos-ganyklos, arčiau gyvenviečių kai kur taip pat auginamos ir grūdinės kultūros (grikiai, žieminiai javai, vasariniai javai, pluoštinės kanapės, kukurūzai ir kt. kultūros). Todėl itin svarbu, kad šalia teritorijos esančiose vietovėse nebūtų drastiškų žemės naudojimo pokyčių. Drastiški žemėnaudos pokyčiai galėtų neigiamai paveikti teritorijos vertingąsias savybes, pvz. ariamoji žemdirbystė, miško plėtra ir kitoks žemės panaudojimas, galėtų stipriai pakeisti kraštovaizdį, potencialiai suprastintų buveinių būklę ir galėtų kenkti gamtinėms vertybėms.
Galima pasidžiaugti, kad sėkmingai vykdomas vandens lygio reguliavimas, periodiška teritorijos buveinių priežiūra ir tinkamai teritorijoje vykdoma ūkinė veikla duoda gerų rezultatų. Jau eilę metų šioje teritorijoje fiksuojamas stabilus ir net kiek augantis vieno rečiausių Europos paukščių – meldinių nendrinukių – giedančių patinų skaičius. 2025 m. stebėjimų metu fiksuota virš 10 individų. Kalbant bendrai apie visos Lietuvos meldinės nendrinukės populiaciją – šie metai buvo rekordiniai fiksuojant giedančių patinų skaičius. Jų visoje Lietuvoje užfiksuota net 376.