Ekologiniai ūkiai – lyg podukros vietoje

Ar Lietuvoje tikrai galima įsigyti ekologiškų produktų? Ar jie naudingi žmonių sveikatai? Kaip sužinoti, kuris ūkis yra ekologinis, o kuris nevengia chemikalų? O galbūt ekologiški produktai žmonėms visai nėra reikalingi? Į šiuos klausimus pabandė atsakyti ekologinio ūkio „tyrasukis.lt“ savininkas Lietuvoje, jau nuo 2002 metų dirbantis žemę ūkininkas Tadas Mockus.
Ūkininkas Tadas Mockus.
Ūkininkas Tadas Mockus.

– Tadai, prašau papasakokite, kaip sumanėte ūkininkauti ir kada tai prasidėjo?

– Baigiau magistrantūros studijas ir užėmiau vadovo pareigas laivų remonto įmonėje. Tačiau tuo metu tėvas sugalvojo ūkininkauti ir pasiūlė man. Pradėjus ūkininkauti, pradžioje tai darėme chemizuotai, kaip ir dauguma ūkių šiandien. Na, apie ekologiją tuo metu Lietuvoje dar nedaug buvo kalbama. Tačiau po ketverių tokio ūkininkavimo metų vis dažniau išgirsdavau apie ekologiškus ūkius. Pradėjau domėtis ir analizuoti. Jei atvirai, neliko klausimų ir supratau, kad galime siekti eko ūkio statuso.

– Ir kaip sekėsi?

– Pirmuosius 6 metus piktžolės nugalėdavo pasėlius, nes kovai su piktžolėmis ekologiniame ūkyje glifosatų (liaudyje vadinamo raundapu) naudoti negalima. Taip pat stirnos, šernai išknisdavo pasėlius. Tai išliko ir dabar. Tačiau supratau, kad jie yra žemės gyventojai ir jei jau ateina į mano ūkį, o į kitus neina arba eina vėliausiai, pradėjau tikėti, jog tikrai pasukau tinkama kryptimi. Supratau, kad gyvūnai jaučia chemizuotą ūkį ir jame naudojamą chemiją. Gyvūnai visada renkasi kas geriausia, naudingiausa, juk ir taip dėl kertamų miškų mažėja jų maisto bazė. Nors buvo sunku su tuo susitaikyti, supratau, kad žemėje turi vykti simbiozė, todėl privalau draugauti su visais, kurie supa eko ūkį ir išlaikyti kuo natūralesnę ekosistemą.

– Kaip sekėsi parduoti pirmuosius derlius? Ar Lietuvoje iškart atsirado paklausa?

– Oi ne, Lietuvoje paklausos dar ir dabar nėra. Čia dominuoja chemizuoti ūkiai. Pavyzdžiui, tokiose Europos Sąjungos (ES) šalyse kaip Vokietija požiūris į ekologiją yra kitoks. Jie pirko ekologišką maistą, perka dabar ir vis prašo dar. Parduotuvėse yra kampeliai, kuriuose rasite tik ekologiškus produktus. ES yra išsikėlusi tikslą pasiekti 25 proc. ekologinių ūkių, kai Lietuvoje šiandien yra tik 8 proc., o iš jų labai nemažą plotą sudaro 2 stambios bendrovės, užimančios per 20 tūkst. ha. Pavyzdžiui, estai jau dabar turi apie 20 proc. tokių ūkių, latviai – apie 14 proc., o mes, lietuviai, – dugne.

– Ar toks ūkis duoda finansinę naudą?

– Šiandien investicija į žemę siekia 250 tūkst. eurų. Plius technika ir kitos priemonės. Įprastinių (chemizuotų) ūkių grūdų kaina priartėjo prie ekologinių. Praktiškai 3 metus iš eilės kamavo sausros ir vasarinius pasėlius išdžiovindavo. Dėl sausros, kuri buvo pripažinta valstybiniu lygiu kaip stichinė Lietuvos mastu, 2018 metais patyriau 60 proc. nuostolį, bet dar neprarandu optimizmo. Sakau sau: dar palauk, neskubėk ir šalyje ekologija taps svarbi. Čia tikrai yra žmonių, kuriems ji reikalinga, tiesiog dar nesusitikome. Vis matau bičiulius, su kuriais dirbau ar studijavau. Jie dabar užima patogų gyvenimą užtikrinančias pozicijas, kol aš stoviu Klaipėdos ūkininkų turgelyje ir tikiu, kad kažkas atkreips dėmesį. Neseniai pasiūlė grįžti į seną darbovietę.  Užtikrintas atlyginimas, nuolatinis ir pažįstamas darbas, bet dar palauksiu ir spėju, kad iki galo.

– Kokių dar problemų iškyla lyginant ekologinius ir chemizuotus ūkius?

– Viena iš problemų yra foninė tarša. Tai procesas, kai šalia ekologinio ūkio yra chemizuotas ūkis, tada purškiant chemiją vėjas gali ją atnešti ant ekologinio ūkio. Lietuvoje tai yra didžiulė problema. Pavyzdžiui, „senoji“ Europa skiriasi tuo, kad ten chemizuoti ūkiai priversti trauktis nuo ekologinių. O štai Lietuvoje viešpatauja chemizuoti ūkiai, o stambieji verslininkai žiūri iš savo piniginės pusės ir jiems nerūpi ekologija. Jie iš augaliuko išspaudžia kiekvieną centą. Nors tai nėra blogai, žvelgiant iš verslininko pozicijos, tačiau ekologinė nauda maža. Netgi neigiama. Jei anksčiau rasdavo chemijos pėdsakų ekologinio ūkio dirvožemio tyrimuose, iškart visas derlius buvo priskiriamas chemizuotam ūkiui. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra visuomenės pasitikėjimo ekologiniais ūkiais. Dabar jau pradėjo tirti, ar tarša atkeliavo iš kaimyninio ūkio. Tačiau tai labai ilgas procesas, kuris atneša tik nuostolius. Savo ūkyje turiu sprendimą: nukuliu 6 metrų atstumu derlių nuo chemizuoto ūkio (kombaino kederio pločio) ir parduodu kaip pašarą. Pagal kombaino našumą pakaktų 3 valandų ir darbas būtų baigtas, tačiau mano ūkio sklypai yra skirtingose vietose, todėl tam prireikia visos dienos. Taip apie 10 tonų grūdų nukeliauja į pašarus kaip įprastinė produkcija. Manau, sprendimas būtų įmanomas ir kitas, juo labiau, kad kitose šalyse yra teigiamų pavyzdžių, tačiau Lietuvos chemizuotų ūkių įstatyminėje bazėje rimtų apribojimų nėra.

– Ar tikrai Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į ekologiją?

– Kalbu dar labai etiškai, nes manau, kad Lietuvoje žmonės labai mažai galvoja apie tai. Turėjau daug pavyzdžių, kai žmogus nesusimąsto, kaip chemikalai teršia žemę ir ne tik. Prisimenu, skambino žmogus, sako: gal galite padėti, patarti, nes gyvatvorė pageltonavusi. Nuvažiuoju, o ten, prie pat namo, aplink kurį auga pageltusi gyvatvorė, chemizuotas ūkis. Iškart supratau, kad augalai kenčia nuo ūkio foninės taršos. Bet šokiravo, kad šalia bėgioja basi vaikai. Gyvatvore susirūpino, bet vaikų sveikata ne? Jie gauna chemijos tiesiogiai, nereikia net kalbėti apie sveikesnį maistą. Tai ko mes norime iš žmogaus organizmo? Kaip jis gali būti sveikas? Įstatyminė bazė visiškai nėra orientuota į žmogų. Tik man įdomu, ką galvoja tokių ūkių savininkai? Patraukęs ūkį nuo gyvenamos vietos kelis metrus, finansiškai daug nenukentėsi. Bent tiek prisidėsi pasistengęs nenuodyti žmogaus. Nors tai menka paguoda. Nugali stambūs verslai, kurie kuria įstatymus. Dabar ekologijoje yra milžiniška krizė.

– Į ką dar norite atkreipti dėmesį?

– Pesticidai patenka į vandenį ir dėl šios priežasties didėja gamtos tarša. Tai apskritai viena didžiausių problemų žemėje šiandien, kuri turi didelį poveikį klimato kaitai.

– Lietuvoje ekologija turi nemažai sunkumų, ką galima suprasti iš jūsų pasakojimo.

– Tai yra ilgas kelias. Sunki kova. Ačiū Dievui, mes gauname dotacijas už tai, kad ūkininkaujame ekologiškai ir nenaudojame jokios chemijos taip saugodami žemę, nes be jų mūsų ūkiai šiandien būtų nuostolingi. Chemizuotų ūkių savininkai vis sako:  jūs, va, dotacijas gaunate, jums prižiūrėt ūkio nereikia. Nereikia naikinti piktžolių ir žemėje gyvenančių gyvių, todėl jūs tinginiai, nedirbate. O tiesa yra kitokia. Mes dirbame daugiau, nes ūkis be chemijos reikalauja daugiau priežiūros. Čia negali atvažiavęs nupurkšti ir žinoti, kad užaugs derlius. Čia reikalingas rankų darbas. Daug darbo ir supratimo apie ekosistemą. Gaila, tačiau Lietuvoje ekologija atsidūrė ant prarajos.

– Negi jūs tikrai nepurškiate jokių cheminių priemonių?

– Chemikalų tikrai ne, vyksta tikrinimai, kurie tai įrodytų. Purškiu tik ekologijoje leistinus produktus – suskystintą mėšlą. Lietuvoje ekologinius ūkius ir jų produkciją tikrina ir kiekvienais metais sertifikuoja VšĮ „Ekoagros“. Jos suteiktas ekologinis sertifikatas yra pripažintas ES.

– Pakalbėkime apie jūsų auginamus ir gaminamus produktus. Kurį iš jų išskirtumėte kaip paklausiausią ir turintį daugiausia potencialo?

– Vienareikšmiai šaltai spaustą kanapių aliejų. Dar vadinu jį sveikatos eliksyru. Jei lyginant su žuvų taukais, tai jis dukart naudingesnis. Taip pat kanapė kaip augalas yra labai naudingas. Gaila, kad žmogus vengia jo. Pavyzdžiui, 1 ha aukštaūgių kanapių atstoja iki 7 ha miško ekosistemos naudos. Naudodami kanapę žmonės vienareikšmiškai būtų sveikesni. Taip pat iš kanapės pluošto galima gaminti virves, naudoti tekstilei, alternatyva plastmasei (natūralus, pats suyrantis atitikmuo). Dar paminėčiau miltus. Miltai malami akmeninėmis girnomis ir čia stengiuosi, kad būtų kuo natūraliau. Savo malūne pagaminu kvietinius ir ruginius pilno grūdo su sėlenomis ir sijotus miltus, taip pat manų kruopas, pilno grūdo speltos kviečių sijotus miltus, pilno grūdo avižinius miltus. Šiandien aš labai džiaugiuosi, kad gaminu ekologiškus produktus iš savo ūkyje užaugintų grūdų, kurių didžioji dalis (apie 95 proc.) išvažiuoja į Vokietiją, Daniją, Austriją ar net į Šveicariją. Įprastinė pramonė į juos deda priemaišų, kad greitai nesentų, nesiveistų kandys ir nekirmytų. Todėl ekologiškų produktų galiojimo laikas du kartus trumpesnis.

– Dėkoju už atvirumą ir tikėkimės, kad Lietuvoje eko ūkiai taps vertingesni.

Kalbėjosi Gintaras Blažys

Citata: