Durpių gavybai Nemuno deltos regioniniame parke – teismo „ne“

Durpės Aukštumala

Regionų administracinis teismas atmetė Pareiškėjų skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (Agentūra), kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą dėl UAB „Pamariukas“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – durpių gavybos – Šilutės rajono savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalyje.

Agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama PŪV neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Nemuno deltoje, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Agentūra sprendime nurodė, kad įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. PŪV planuojama Nemuno deltos regioniniame parke, todėl PŪV teritorijai taikomos Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatos.

Agentūra sprendime taip pat nurodė, kad PŪV žemės sklypui nustatytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažymėjo, kad  žemės sklypo, kuriame buvo planuojama durpių gavyba, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, todėl žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Procese dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT), kuri su Pareiškėjų pateiktu skundu taip pat nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Teismo vertinimu, Pareiškėjai objektyviais įrodymais nepaneigė Sprendime padarytos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Teismas pabrėžė, kad įrodyti neigiamų padarinių nebuvimą turi būtent PŪV vykdytojas, įgyvendindamas poveikio aplinkai vertinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, institucija turi atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti aptariamą planą ar projektą, kai jai kyla abejonių, ar nebus pakenkta minėtos teritorijos vientisumui, nes patvirtinimo kriterijus, numatytas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui.

Teismas, vertindama ribojimų proporcingumą, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Teismo nuomone, Agentūros sprendimu nebuvo ribojamas ginčo žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

Teismas Pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Exit mobile version
For full functionality of this site it is necessary to enable JavaScript.